Kyqja
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Menyja kryesore
Antar Online




Shqiponjat.ch Forum Index
   Informatikė dhe Internet/Elektronika
     Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Regjistrohu qė tė postosh

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme | Nė fund
Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/9/11 19:09
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Aspektet teorike-praktike tė mbrojtjes sė privatėsisė dhe sigurisė sė rrjeteve tė komunikimit elektronik dhe shėrbimeve.

Ky shkrim paraqet njė pasqyrė tė aspekteve mė tė rėndėsishme tė privatėsisė dhe sigurisė sė rrjeteve tė komunikimit elektronik dhe shėrbimeve, nga perspektiva e operatorėve tė telekomunikacionit, tė kuptuarit e tij dhe interesave tė pėrdoruesve dhe pozitat e autoritetit tė shtetit, i projektuar pėr gjendjen dhe perspektivat e zhvillimit tė shoqėrisė sė informacionit.

Do tė flitet pėr sektorin e sigurisė,qė i ofron njė pamje tė pėrgjithshme tė zgjidhjeve te tyre nė Bashkimin Evropian, dhe situatėn aktuale nė vise tjera, nė mėnyrė qė tė ofrojė pėrgjegjėsi shoqėrore dhe me qėllim tė mirė lexuesve njohuri tė reja, ose tė paktėn njė pamje pak mė ndryshe pėr kėtė ēėshtje tė rėndėsishme dhe komplekse tė punės sonė tė pėrditshme.


Qė nė fillim tė temės,mė parė do tė thuhet diēka mė shumė rreth sigurisė sė pėrgjithshme tė teknologjise elektronike,tė sisteme tė caktuar,programe harduer dhe softuer,kurse mė vonė do tė flitet edhe pėr mbrojtjen e privatsisė,arkitektura dhe konceptet e arritura nė Evropė dhe tek ne.


Siguria

Siguria prek tė gjitha masat teknike pėr uljen e potencialit tė rrezikut tė aplikacioneve tė shumta dhe sistemet. Tė gjitha kėto potenciale implementimi ballafaqohen me rreziqet e mundshme qė kėrkojn zhvillim tė njė koncepti potencial tė masave tė mbrojtjes, tė tilla si zhvillimi i koncepteve tė sigurisė, caktimin e privilegjeve, qasje dhe Implementimin (zbatimin) e standardeve tė sigurisė,dhe aspektet e IT-Sigurisė. Nga aspekti ekonomik siguria ėshtė zbatimi teknik i koncepteve tė sigurisė.

Siguria pėrfshin tė gjitha paisjet e rrezikuara, dhe pėr kėtė arsye tė denjė, kemi pajisjet e mbrojtjes tė sistemeve dhe njerėzve. Kėto koncepte sigurie pėrfshinė zona tė banuara, ndėrtesat, rrjetet, Hardware dhe Softwaretė gjitha paisjet e komunikacionit dhe puna qė pėrfundon nė Sistemet. Qėllimi i sigurisė ėshtė pėr tė siguruar disponueshmėrinė e sistemeve dhe tė dhėnat pėr tė siguruar konfidencialitetin, nė mėnyrė qė asnjė person i paautorizuar tė mos mund tė kenė qasje nė dosjet qė ēdo dosje tė mbetet konfidenciale gjatė transmetimit, duke siguruarAutentifikimin( vėrtetėsinė) dhe Integritetin e tė dhėnave.

Pėr Sigurinė fizikale, ka disa standarde kombėtare dhe evropiane,si pėrcaktimin e zonave tė zjarrit nė pajtim me DIN 4102, ose ato tė specifikuara nė EN-1047 standarde pėr limitet te ekspozimit dhe ngarkesa pėr tė dhėnat dhe sistemet. Pėrveē kėsaj, ka linja-Rregulla dhe rrjet notisfikimi kundėr vjedhje me pėrshkrimin si mure mbrojtės.

Implementim/Zbatim

Implementim rrjedh nga fjala latine "implere"zbatuar", e cila qėndron pėr ēka duhet plotsuar me pajtime shtesė.Implementimi ėshtė sinonim me zbatimin e kushteve, zbatimine urdhėrave, vendosjen,realizimi dhe ekzekutimi, dhe nė mėnyrė tė barabartė implementimi qėndron edhe pėr Software, Hardware, Protokolle, Rrjetet GSM,UP-Down paisje satelitore,, Sistemet dhe Programet etj.

Nė njė zbatim, mund tė flitet pėr futjen e njė sistemi risi tė zhvilluar ose futjen e njė softueri nė rrjetin ekzistues,Sistem ose program. Kjo mund t'i referohet njė"Protokoll" pirgu, nė tė cilin futet njė protokoll i veēantė i shtuar, ose mund tė zbatohet nė njė Rrjet virtual nė grupet e punės logjike,mund tė referohet nė versione tė ndryshme pėr tė futur protokolle ose fonts tė karakterit specifik.Tė pėrfshira nė zbatimin e tė gjitha operacioneve, garantojnė funksionimin e duhur tė protokolle tė futur si shtesė nė ato mė parė ekzistuese.
Implementimi ėshtė hapėsira e lirė,qė mundėson ēdo zhvilluesi tė shtojė softuer ose harduer komponente nė njė sistem ekzistues ose program qė ka. Ata mund tė jenė programe plotėsues atyre ekzistuese, qė futen nė zgjerim tė programe ose tė sistemeve.

Nė tryeza bisedash sot,qofshin ato nė emisone tė transmetime televizive dhe tė shtypit tė pėrditshėm, ekspertėt pedagogjik,tė sociologjise,psikiatrisė dhe shkencave natyrore dhe ekspert tė sigurisė i tė gjitha hapsirave,jan tė mendimit se nė Internet gjejm informacione nga mė tė ndryshme,shpesh,sa tė besueshme aq edhe tė pabesueshme,por shumė pak merren me debate nga Aspektet e IT-sigurisė,siguri e cila nė shtete tė zhvilluara, IT-Siguria ėshtė futur nė axhenden e Sigurisė Kombėtare,dhe mė gjithė kėtė mund dhe futje nė zbatim tė teknollogjisė me moderne dhe tė pėrsosur dhe ekspert tė IT-Sigurisė tė trajnuar nė shkallėn mė tė lartė tė mundshme,Internet rrjeti me tė gjithė implementuesit e protokolleve pėrkatės, dita ditės futet nė shkallė rrezikmėrie tė lartė,fakt ky qė na detyron qė aspektet e IT-Sigurisė tė jenė parėsorė.

Aspekte

Aspektet pėrdoren nė Softuer inxhinieri nė lidhje tė ngushtė me (AOP) gjer. Aspektin e Programimit tė orientuar,shqip(APO), dhe nė kėtė kontekst, tė caktojė definimet e mėposhtme. Aspektet sigurojnė njė zgjidhje pėr, Crosscutting Concerns,(shqetsime ndėrsektoriale),tė cilat janė funksione tė nevojshme, mėnyrė qė duhet pėrsėritur nė komponentė tė ndryshėm.Me kėtė, aspektet pėrgjithėsisht nuk rezultojnė nga njė ndarje -dhe Dekompensim tė funksionalitit kryesore tė ( Core Concerns) rrafsh nė klasa,nė tė Dhėnat, Proceset ose funksione. Vetitė themelore tė aspekteve janė se ata janė tė lirė nga efektet anėsore dhe janė tė ripėrdorueshėm. Mė tė mirė tė dalluar dhe tė bazuar nė aspektin e orientuar kemi AspectJ gjuhė Programimiqė ėshtė e diferencuar nė aspektet statike dhe dinamike.Aspektet statike pėrponohen pėrmes"Compiler" mėnyrės tė pėrpunimit,kurse Aspektet dinamike kontrollohen dhe drejtohen nga "Koha e kaluar hapsinore"runtime.. Aspektet mund tė grupohen nė kategori nė varėsi tė pėrdorimit tė tyre, pėr shembull, aspekte tė biznes konsideratave apo tė sigurisė. Nė lidhje me integrimin e aspekteve nė njė Softuer,flitet edhe pėr faktin e njohur se kemi tė bėjm me Aspekte "tė endura".

Crosscutting Concerns quhen funksionet e njė Softuer Sistemi,ku nė funksionalitetin e modulit kryesore nė tė gjitha kategoritė bėhet prerje tėrthore(angl.crosscut). Kėto pėr shembull,mund tė jenė funksionet pėr Sigurinė,Performancėn, apo trajtimin e gabimeve tė mundshėm. Aplikacionet tipike janė edhe Proceduratpėr Autorizimin dhe tė Hyrjes (Loggin).Si Aspekte njohim,Implementimet modulare tė mundshėm tėCrosscutting Concerns.Nga kėtu dalin komponentėt e implemetuara nga Core Concerns.Me parimin e ndarjes sė Concerns kthehet nė Edgar Dijkstra, i cili e pėrshkruan atė me Concernsndarja tė veēuar. Ky parim i ndarjes sė veēuar, duhet tė Implementohet pėr arsye identifikimi te pronave tė sistemit, tė cilat pastaj nė formė tė njė moduli tė veēantė aspektesh,tė mund tė loboj me pjesėn tjetėr tė sistemit.

Nė hulumtimet qė lidhen me aspektet,me prejardhjen,me strukturėn dhe pėrdorimin,ndeshemi me definime mjaft tė ndryshme qė dalin nga vetė aspektet.Flitet pėr kėto aspekte...

◦Tė njohura si njėsi funksionale tė kufizuara, tė cilat pastaj dalin tė endura pėrmes sjelljes tė sistemit,
◦Softuer produkte pėr trajtimin e njohur si Concens,qė janė aotomatikisht tė lidhur nė rastin ideal me modulet bazė pėr tė krijuar njė aplikim tė plotė, dhe..
◦Tė quajtura proporties(prona tė pėrgjithshme), tė cilat "kanė tendencė" pėr tė prerė tėrthorazi tė gjithė komponentėt funksionale.

Kėto pėrkufizime janė pak a shumė tė sakta, kėshtu qė kėtu ende flasin pėr aspekte nė kuptimin e moduleve dhe implementimin e Crosscutting Concerns,(ndėrsektorial shqetėsime). Prandaj, nė vijim gjithashtu nė kėtė drejtim duhet tė pėrpilohen disa prona tė pėrgjithshme tė aspekteve:

◦ Aspekte qė kanė njė strukturė modulare.
◦ Aspekte qė pėrfshihen nė prerje tė aspekte tė tjera dhe komponente te ndryshme (ndėrsektoriale).
◦ Aspekte qė duhet tė jenė tė lirė nga efektet anėsore, dhe me kėtė nuk duhet tė ndryshojnė gjendjen e njė sistemi.
◦ Aspekte qė duhet tė hartohen nė mėnyrė qė ata tė jenė tė ripėrdorueshėm.
◦ Aspekte qė gjithmonė drejtojnė tė njėjtat veprime,nga kėtu ata duhet tė jenė homogjene.
◦ Aspekte qė nuk duhet tė jenė tė mvarur nga aspekte tė tjera.
◦ Aspekte qė duhet tė jenė transparente shikuar nga perspektiva e komponentėve qė ato i presin.
◦ Aspekte dhe komponentėt duhet tė jenė elastike nė kombinim me njėri-tjetrin, kėtu mendohet pėr simetrinė
.

Pėr njė Modularizim mė tė mirė tė ēėshtjeve themelore, mund tė kategorizohen si aspekt kritere,shembuj kategorizimi tė pėrshkruara mė poshtė:

Aspekte trajtimi tė gabimit. Pėr shembull, mund tė shėrbejė pėr tė parandaluar gabimet nė pėrkthim.

Aspektet e biznesit. Nė pėrputhje me rregullat specifike tė kompanisė.

Aspektet Logging(hyrje).Memorizojnė ecurit e aktiviteteve dhe kanė mėnyra tė ndryshme tė aplikimit: Error logging(Hyrje e gabuar), Profilizimi, Gjetjen, dhe Auditimi.

Aspekte konkuruese. Ndihmojnė nė harmonizimin e kontrollit te proceseve, veēanrisht nė sinkronizimin e proceseve.

Aspekte Optimizimi. Pėrfshirė kėtu tė ashtuquajtu Caching-dhe Poling-Aspekte, qė mund tė jenė aspekte tė klasifikuara qė lejojnė pėrdorimin e burimeve tė shumta,(p.sh.Temat,Konektim dhe, Memorizim).Resurse ose Burimet janė nė njė Pool qendror nė pėrkudesje tė (Cache) menaxhimit,nga ku ata mund edhe tė evolojn nga proceset.

Programim aspekte linjat. Kjo ka tė bėjė me kėmbim te aspekteve me AspectJ.Kėtu mundet me aspekte disa ēėshtje parimore te caktuara tė implementohen.

Aspektet e sigurisė. Kėtu ju jepet mundėsia e autentifikimit (authentification) tė pėrcaktojė identitetin e njė pėrdoruesi dhe sigurimin e qasje lejes,Autorizimi. Ka qenė shumė e vėshtirė pėr tė menduar, kur njė kėrkesė pėr tė projektuar njė softuer si njė aspekt,dhe kur si komponente duhet tė hudhen. Ėshtė thelbėsore,tė kihet parasysh fakti se implementimi i njė Aspekti a ėshtė i pavarur,dhe nėse kjo kėrkesė ėshtė funksionale apo jo funksionale.E rėndėsishme ėshtė mė shumė, se njė kėrkesė e tillė mund tė ndiqet ndryshe nga funksionaliti bazė,se a janė kėto "crosscutting" veprime "tė ndėrlidhura".


HW (hardware) Harduer
Nė teknologjinė kompjuterike pėrfshihen tė gjitha komponentėt materiale tė njė sistemi kompjuterik nė Harduer.

Pavarėsisht nėse kėto jan procesor ose plug-kartela, chip kujtesa ose Motherboard, ose porte dhe priza lidhėse dhe tė furnizimit me energji elektrike dhe lidhėse tjera tė harduer paisje periferike,raft pjesa e furnizuesit me energji elektrike, porte hyrje dalje,streha ose mbulesa tė paisjeve qė mbyllen dhe hapen Hard-Harduer disk,DVD-Driver tastiera,shkurt, ēdo gjė qė preket ėshtė harduer(hardware).

SW (software) softuer
Si software ėshtė tėrėsia e tė gjitha fondeve nė formėn e Programeve dhe dokumentacionit pėr funksionimin e pajisjeve elektronike pėr pėrpunimin e tė dhėnave, Kompjutera,Llogaritės tė mėdhenj,Proces llogaritės, Minikompjutera dhe Kompjutera personal, si dhe automatizimi dhe pajisjet e kontrollit,tė matjes dhe pajisjet monitoruese, makineri komplekse tė bazuara nė komponente tė programueshėm kompjuterik qė janė nė dispozicion. Njė dallim ėshtė bėrė nė pėrgjithėsi nė mes tė Sistem Software, Software Standarde dhe Aplikacione Softuerit.

Sistemi Softuer ose Softuer bazė ėshtė harduer mbėshtjellės i lidhur dhe i pavarur nė kompjuter aplikime tė veēanta. Kėtu pėrfshin Sistemin Operativ tė Programimit, dhe Data Bank Sistemet (e tė dhėnave) dhe programeve tė komunikimit dhe Softuerėt grafik.
Aplikacion Softueri pėrkon me pėrdorim tė njė kompjuteri tė caktuar pėr pėrpunimin e njė problemi konkret-specifik.

Disponueshmėria
Disponueshmėrinė e tė dhėnave ėshtė njė komponent ekonomike nė Pėrpunimin e tė dhėnave dhe transmetimin e tė dhėnave. Disponueshmėria mund tė jetė njėsoj e zbatueshme pėr sistemet dhe funksionalitetin e tyre, qė u referohen tė dhėnave ose Informacionit. Mes disponueshmėrisė dhe performancės ka njė bashkėveprim.Me rėnje tė njė sistemi duhet llogaritur nė humbje tė mėdha ekonomike,prandaj duhet qė sistemet e pėrpunimit tė dhėnave, dhe kanalet e komunikimit tė vendosen si tė shtuara.

Disponueshmėria pėrcaktohet nga raporti me (MTBF)Mean Time Between Failures dhe Mean Time To Repair (MTTR),shkurt,nga raporti midis kohės dėshtimit dhe kohės reparimit,ose si raport me"uptime shumėn me downtime dhe uptime". Ajo ėshtė e ndarė nė klasa tė ndryshme nė mes tė disponueshmėrisė se thjeshtė dhe tė lartė, ku disponueshmėria e thejshtė fikse nė shkallėn 99,5%,dhe disponueshmėria e Lartė nė 99,999% dhe non-stop dispozicioni tė arrin shkallėn e 100%.

Njė disponueshmėri e 99,95% i korrespondon me njė kohė rėnje tė sistemit prej 4,38 orė nė vit.
Disponueshmėria i pėrfshin nė rradhė tė parė harduerėt, poashtu dhe softueret, rrjetet zgarė dhe tė dhėnat e transportit, tė sistemit operativ dhe ruajtjen e tė dhėnave, ruajtjen e pushtetit tė rrjet komponenteve, tė sigurisė kundėr qasjes sė paautorizuar dhe nga tentativa sabotimi, etj, kėshtu qė pėr kėtė nė radhė tė parė nė dispozicion duhet te kihen komponente shtesė, te cilat duhet tė organizohen nė siteme optimale tė zgjeruar,si p.sh. Redundanc teknikat e zgjerimit.

Tė dhėna
Tė dhėnat paraqiten nė formė tė aftė pėr elementet e vendosura tė Informacionit qė mund tė pėrpunohen nė sistemet.Kėtu ka dallim nė mes tė tė dhėnave Dixhitale dhe Analoge,kurse nė digjitale dallimi ėshtė nė mes tė numerike dhe alfanumerike. Nė kėtė kontekst ka tė bėjė kryesisht mė shumė me Lajme qė nuk janė regjistruar nga organet e shqisave njerzore, por me tė dhėnat e pėrpunuara nga paisjet e sistemeve pėr pėrpunimin automatik e tė dhėnave,ose nga tė njėjtat paisje sisteme tė shpėrndara. Tė dhėnat janė informacioni tė cilat pėrpunohen nė dosje Pėrmbajtjesh tė pėrpunuara dhe tė ruajtura nga Kompjuteri. Tė dhėnat mund tė jenė shkronja, numra apo edhe simbole. Tė dhėnat futen si bazė tė punės pėr Programet e aplikimit nė kompjuter.
Sipas DIN 44300,tė dhėnat janė karaktere me funksione tė vazhdueshme tė pėrcaktuara, tė cilat janė edhe bazė e marrėveshjeve tė njohura ose tė ndonjė pajtueshmėrie,qė tė shėrbejnė pėr qėllim tė pėrpunimit.

Konfidencialiteti
Pėr tė pėrpunuar tė tė dhėnat dhe komunikimi, mundėsisht duhet tė kryhen nė mėnyrė tė sigurtė dhe efektive,mbase konfidencialitetit ėshtė thelbėsore.Konfidencialitetit do tė thotė se informacioni ėshtė vetėm nė dispozicion tė persona tė autorizuar.Persona tė pautorizuar,as nuk mund tė mendohet tė kanė qasje nė ndonjė Informacion Konfidencial,ose tė ruajtur pėr transmetim. Pėr shembull, vetėm dėrguesi dhe pranuesi mund tė lexoj njė mesazh nė tekst tė thjeshtė. Pėr tė siguruar konfidencialitetin, tė dhėnat e ruajtura nė sistem, duhet tė mbrohen nė pajisjet e komunikimit nga ēdrynosja- encrypting pėrpara se tė dhėnat e transmetuara tė bien nė akses tė paautorizuar.

Skedar
Njė skedė ėshtė njė koleksion informacioni identik me njė tekst i formatuar,Informacione tekstesh,tė dhėna numerike, ose njė kombinim i tė dyjave.Kėtu ka tė bėjė me tė dhėna tė ekzekutueshme nė pėrmbajtje,athere ajo ėshtė e dhėnė nė pėrmbajtje, nė rastin tjetėr,ėshtė Program pėrmbajtje.

Pavarėsisht nėse njė skedar ėshtė e gjatė apo i shkurtėr,nė ruajtje(magazinim-memorizim) si tė doni,llogaritet si njė njėsi. Informacionet nė njė bėrtės tė dhėnash shtrohen nė formė pėrmbajtjesh tė ruajtura dhe tė drejtuara nga njė sistem pėrmbajtjesh (file sistem).Filename, gjithmonė janė pėr tė u ftuar tė kapshme,pėr tė u redaktuar dhe ruajtur.

Njė dallim qė duhet shikuar si domosdoshmėri,egsiston nė mes tė pėrmbajtje tė hapura dhe tė mbyllura,nė mes lineare, vijuese dhe temporere. Sipas DIN, skedė ėshtė njė pėrmbledhje e tė dhėnave digjitale nė njė njėsi pėrkatėse tė vendosura nė njė ose nė mė shumė grupe tė dhėnash.

(vazhdon)


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/20 6:12
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Re: Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Siguria e pėrgjithshme

Gjithnjė e mė shumė jemi tė varur nga Teknologjia e Informacionit dhe Komunikimit (TIK). Gjithnjė e mė shumė tė dhėnat personale dhe tė ndjeshme vendosen nė pajisjet personale komunikimi, apo pėr tė i ruajtur nė to.
Shumė e mė shumė informacione pėr veten tonė ua besojmė pėr t'i kujdesur atyre qė ofrojnė njė shumėllojshmėri tė TIK-shėrbimeve. Pėr kėtė arsye,komunikimet elektronike dhe TIK janė dy nga pikat mė tė prekshme nė rujatjen e privatsisė individuale.
Nė mėnyrė qė tė pėrmbushin rolin e tyre, komunikimi dhe sistemet e informacionit duhet gjithmonė tė jenė tė besueshme dhe tė disponueshme pėr pėrdoruesit, konfidencialiteti i informacionit qė tramsmetohen pėr tė ruajtur nuk duhet tė rrezikohet, dhe pėrdoruesit duhet tė kenė besim nė identitetin e dėrguesit dhe informacioneve tė marra tė jenė identike pėr tė dėrguar.Nė pamundėsi pėr tė pėrmbushur kėto kėrkesa ,zvogėlon besimin e konsumatorėve dhe vullnetin e tyre pėr tė pranuar plotėsisht tė mirat e modeleve tė biznesit tė ri tė mbėshtetura nga informacione tė avancuara dhe teknologji tė reja komunikimi.

Natyrisht, e gjithė kjo vė edhe kusht qė interneti tė pėrdoret me kapacitetin e punės sė plotė funksionale dhe teknologjike nė mėnyrė qė nuk do tė shkaktojė dyshime dhe rezerva tė tyre tek klientėt. Nė fakt,hulumtimet e kryera nė vite tė fundit tregojnė se ndėrmjet 70 dhe 80 pėr qind e qytetarėve nė vendet e BE dhe Shtetet e Bashkuara janė tė interesuar seriozisht pėr mbrojtjen private dhe tė sigurisė sė tyre nė fushėn e komunikimit elektronik deri nė masėn qė siguria tė ketė njė ndikim tė rėndėsishėm nė sektorin e tregtisė elektronike. Pėr mė tepėr, rreth dy tė tretat e tė intervistuarve kan thanė se pėr kėto arsye, pėrmbahen nga e blerje ose cash transaksione pėrmes internetit, nga frika se egsiston mundėsia qė ata mund tė bėhen viktima tė intrusioneve abuzive elektronike, vjedhjet e identitetit dhe keqpėrdorim tė kompetencave financiare. Si pasojė, siguria e pamjaftueshme dhe mbrojtja e jetės private, apo edhe vetėm pėrshtypja e mungesės sė sigurisė dhe privatėsisė mund tė kenė njė ndikim negativ jo vetėm mbi individėt, por edhe pasoja tė konsiderueshme ekonomike dhe sociale pėr shoqėrinė nė tėrėsi.

Kuadri konceptual
Kur dikush flet nė lidhje me privatėsinė dhe sigurinė,kėtė e bėn nga kėndi nė masė tė madhe nga pozita perceptuale dhe interesi. Prandaj, shumė shpesh rezulton se, duke pėrdorur tė njėjtat kushte, ne po flasim pėr gjėra tė ndryshme. Terma tė tilla si private, tė sigurisė, mbrojtjen e tė dhėnave dhe siguria e tė dhėnave personale nė gjuhėn e pėrditshme me njė gamė tė gjerė kuptimesh, tė pėrdorura shpesh si sinonime, dhe jo rrallė edhe si objekt i kontesteve dhe shkolla tė ndryshme mendimi pėr ēėshtjet e marrėdhėnieve, pėrkufizime tė ndėrsjellta dhe hierarki. Nė kėtė kontekst, motivi ėshtė pėr tė transferuar nė fokus mesazhe tė tjera qė do tė pėrdoren pėr tė pėrafruar kuptimin e kėtyre termave qė i pėrshtaten mė mirė autorit, por jo domosdoshmėrisht aspirojnė tė jenė dhe pėrkufizimet e tyre tė rrepta.

Nė kuptimin origjinal, do tė thotė privatėsia tregon dėshirėn e njė personi tė mos jetė i shqetėsuar. Nė fushėn e komunikimit elektronik, ėshtė e zakonshme pėr intimitet nė lidhje me grumbullimin, pėrpunimin dhe dhėnien e informacionit pėr ju, palėve tė treta. Ajo ėshtė e mirė pėr tė shpjeguar konceptin e konfidencialitetit, e cila pėrfshin besimin,dhe besueshmėrinė nė tė ndarė me dikend disa sekrete. Sekretet e rezervuara pėr veten,ėshtė ēeshtje private,kurse i pėrbashkėt me njė tjetėr bėhet informacion konfidencial besueshmėrie.Besueshmėria nė komunikimet elektronike janė nė lidhje tė ngusht me pėrmbajtjet e paraqitura komunikimi tė tė dhėnave tė kryera, nė kėtė rast i jepet besimi pjesėmarrėsit tjerė tė komunikimit, por edhe ofruesit te shėrbimeve, tė pėrpunimit dhe tė transmetimit.

Privatsia nė komunikimet elektronike mund tė kuptohet si liri nga observim ose pėrgjimi sistematik dhe regjistrimi i aktiviteteve dhe tė dhėnave personale, apo tė drejtėn e individėve pėr tė vendosur se kur, si dhe deri, nė ēfarė mase informacioni nė lidhje me nevojat e tyre tė komunikimit tė mund tė vihet nė dispozicion pėr tė tjerėt.

Atributet e intimitetit tė pėrdoruesit nė kėtė kontekst bėhet anonimiteti, liria nga shqetsimet dhe ngacmimi,qasje nė kontrollin e informata pėr veten dhe intimiteti (liria nga mbikėqyrja), komponent tė identitetit e intimitetit , tė dhėnat personale, vendndodhjen e lėvizjes, (meta) tė dhėnat mbi pėrmbajtjen e komunikimit dhe tė komunikimit. Fshehtėsia mund tė rrezikohet apo kompromitohet,ose privatsia mund tė shkelet me qėllim,rastėsisht apo gabim,duke ateruar nė zonėn e intimitetit (, me qasje, grumbullimi dhe pėrpunimi), abuzim (me pagesė apo veprim tė bazuar nė informacionin e disponueshėm),dhe me kapke tė informacione tė pėrshtatshėm (profilizimi) . Nga sa ėshtė thėnė mė sipėr ėshtė e qartė se ēėshtja e intimitetit nė komunikimet elektronike nuk mund tė ndahen nga ēėshtja e mbrojtjes sė tė dhėnave personale .

Termi Siguaria nė vetvete ėshtė e paqartė dhe mund tė ketė kuptime tė cilat pėrfshijnė: prani te njė rreziku dhe kėrcėnim,, garancė,ndjenjė tė sigurisė, njė sėrė masa mbrojtje nga sabotime krimi dhe spiunazhit, dhe format tė organizuara qė tė gjitha kėto kan nevojė pėr tė sigururar.Vendosja e konceptit tė sigurisė nė kontekst tė komunikimeve elektronike nuk e lehtėson as mė tė voglin dyshim nė lidhje me kuptimin e saj. Nuk ka ambicie tė jetė gjithėpėrfshirės dhe tregues taksonomik i sigurisė dhe mbrojtjen e privatsisė tė pėrdoruesve tė shėrbimeve tė komunikimit elektronike,prandaj ky tekst do tė shqyrtoj tre aspekte me interes tė veēantė pėr pėrdoruesit: origjinalitetin, nė kuptimin e mbrojtjes sė konfidencialitetit dhe privatėsisė sė shėrbimeve tė komunikimit, tė zgjeruar, qė pėrfshin mashtrimin dhe krimet kompjuterike, dhe implicite - mbikqyrjen e komunikimeve pėr nevoja tė autoriteteve shtetėrore.Ėshtė treguar se nuk ka ndarje tė qarta tė aspekteve tė jetės private, rrjetit tė sigurisė, mbrojtjen e tė dhėnave personale dhe mbrojtjen e informacionit nė fushėn e komunikimit elektronik, dhe se ata nuk mund tė shikohen jashtė kontekstit mė tė gjerė.

Privatsi dhe Siguri nė kuptimin origjinal
Kuptimi origjinal i sigurisė nė rrjetet e komunikimit elektronik mund mė shkurtė tė definohen si pėr tė siguruar konfidencialitetin, integritetin, autenticitetin(vertetsinė), disponueshmėri tė, komunikimit, pėrgjegjshmėri tė aktorėve dhe jo mohimin e informacionin te transmetuar. Ėshtė e qartė se ky ėshtė njė lloj vazhdimi i tė kuptimit tė njohur tė CIA-s triade (Confidentiality, Integrity and Availability),shqip tė (, konfidencialitetit, integritetit dhe disponueshmėrisė), e cila paraqitet si kredo e tė gjithė IT profesionistėve. Korniza pėr kėtė definicion ėshtė vendosur nga ISO 7498-25, i cili pėrcakton pesė shėrbimet bazė tė sigurisė (,autentifikimi/ vertetimi dhe kontrolli nė qasje, konfidencialiteti, integriteti i tė dhėnave dhe paprekshmėrinė e komunikimit) dhe tetė mekanizma tė implementimit (kryptombrojtja, nėnshkrimet digjitale, kontrollin e qasjes, integritetin e paketave tė dhėnave tė transmetuara, shkėmbimin e kredencialeve gjatė verifikimit .autentifikimit, mbushje me sinjal tė koduar nė mėnyrė qė tė fshehen formularet e trafikut,(traffic padding), shqip. (mbushje tė trafikut), kontrollin e drejtimit tė trafikut (traffic routing).. (kurs tė trafikut), nėnvizim dhe noterizimin).
Shėrbime tė tilla tė pėrcaktuara dhe mekanizmat janė zhvilluar nėpėrmjet standardeve tė hollėsishme teknike dhe specifikimet, pėr tė i ringjallur nė mėnyrė efektive nė sistemet dhe pajisjet nė pėrdorim sot. Pėrveē njė pozicioni neutral qė duhet tė marrė pėr ēdo standard tė cilėsisė, pėrdoruesit do tė shprehin interes natyrisht mbi cilsinė objektive tė sigurisė, si disponueshmėrinė dhe besueshmėrinė e shėrbimeve private, dhe konfidencialitetin e informacionit personal, anonimiteti, aftėsia pėr tė fshehur nga pėrdorues tė tjerė ose operatorėt, aftėsinė pėr tė ndjekur thirrjet me qėllim tė keq, tė legalizuara tė tjera tė pjesėmarrėsve, jo mohimin e transaksioneve, dispozitat qė lidhen me ligjin dhe qė autorizon mbikqyrjen e komunikimeve elektronike dhe kėrkesat e tjera tė sigurisė qė kėrkohen nga departamentet qeveritare etj.

Nga ana tjetėr, ofruesit e komunikimeve elektronike janė tė interesuar kryesisht nė qasje tė kontrolluara nė resurset e rrjetit, pėrgjegjshmėrinė e pėrdoruesit, saktėsinė e tė dhėnave tė transmetuara, fshehtėsinė dhe integritetin e mesazheve tė sinjalizuara,pamohueshmėria nė pėrdorimin dhe shėrbimet e kontabilitetit, parandalimi i keqpėrdorimit tė burimeve sipas kuadrit ligjor dhe rregullor, etj . Nuk ka dyshim se njė zbatim i mirė i funksioneve bazė janė nė interes tė sigurisė jo vetėm pėr pėrdoruesit, por edhe prodhuesit dhe ofruesit e shėrbimeve. Problemi ėshtė se ēdo herė qė njė mekanizėm i sigurisė me pėrparimin dhe prodhimin ofenziv tė teknologjive tė reja pėrfundimisht erodon dhe nė fund kompromitohen. Pėr fat tė keq, nė sajė tė madhėsisė mega dhe shtrirja e rrjeteve tė komunikimeve elektronike, tė cilat prapė rezultojn me inercimin e tyre pėrballė ndryshimeve,atakuesit prapseprapė janė nė avantazh dhe disponojn me dritare kohore tė hapur,qė nga momenti i zbulimit tė metave dhe kompromitim tė sistemit tė mbrojtjes,deri nė zbulimin dhe zbatimin e kundėr masa tė njė sulmi.

Situata shtesė rėndon mė tej nga Interneti, i cili ėshtė bėrė njė kanal ideal pėr distribuim tė informacionit, pėrhapjen e njohurive dhe eksploatim tė mjetet pėr tė shfrytėzuar dobėsitė nė mekanizmat e sigurisė tė rrjeteve tė komunikimeve elektronike, shėrbimeve dhe pajisjeve.
Si pasojė e gjithave ėshtė qė komunikimet elektronike nė mėnyrė konstante tė jenė tė kėrcėnuara vazhdimisht dhe se lufta nė mes sulmuesve dhe rojeve tė integritetit tė rrjetit dhe tė sigurisė,nė vazhdimsi dhe vazhdimisht merr forma tė reja dhe taktika tė reja nė mundje tė njėri-tjetrit. Thelbi i sigurisė sė komunikimeve elektronike ėshtė pritja nga pėrdoruesit qė sistemi do tė rezistojė sulmeve tė parashikuara qė kanė potencial tė paparashikueshėm dhe kapacitetin pėr shkelje tė sigurisė. Natyrisht se nė praktikė ėshtė e pamundur pėr tė siguruar njė rrjet nga tė gjithė sulmuesit e mundshme, tė cilėt kanė tė gjitha mjetet e mundshme dhe njohuri, dhe aftėsi nė njohjen e thelbit tė sigurisė,dhe se vėrtetė janė reale burimet e kėrcėnimeve, si dhe mundėsitė e tyre reale tė gjetjes sė njė kompromisi nė mes tė vlerave qė janė tė mbrojtura dhe koston e mbrojtjes tė kėtyre vlerave. Me fjalė tė tjera, nuk ka sistem absolutisht tė sigurtė tė komunikimit elektronik, ka vetėm pak a shumė sisteme tė mbrojtura,por qė kan njė ndikim tė drejtpėrdrejtė nė ēmimin qė ju duhet tė paguani pėr tė.

Mashtrimet nė komunikimet elektronike
Koncepti i mashtrimit (fraud) ka njė kuptim tė gjerė dhe mund t'i referohet ēdo veprimi tė cilin pala tjetėr ushtron pėr qėllime mashtruese janė tė panevojshme dhe tė paligjshme. Mashtrimet nė fushėn e komunikimit elektronik (telecommunications fraud)qė kryen,janė tė lidhura me shėrbime tė telekomunikacionit, me vlerė tė shtuar tė shėrbimeve infrastrukturore tė telekomunikacioneve ose sistemet pėr tė mbėshtetur ofrimin e shėrbimeve tė tilla, pėr prestigj,argėtim, nė mėnyrė qė tė marrė pėrfitime financiare apo nga interesa tjera tė zgjuara.Viktimat e mashtrura nė komunikimet elektronike mund tė jenė operatorėt dhe klientėt e tyre. Nė rastin e parė, autorėt e mashtrimit pėrdorin produkte dhe shėrbime pa qėllime pagese qė pėr kėtė tė paguajn operatorit, duke hequr atė nga tė ardhurat nė mėnyrė tė ligjshme, dhe e dyta,me produkte tė tjera dhe shėrbime qė pėrdoren pėr tė mashtruar pėrdoruesit e tjerė, ku mashtrimi mundet, por nuk duhet domosdoshmėrisht tė shkaktojė humbje financiare pėr palėn e dėmtuar.

Nė qarqet profesionale janė te njohur mė shumė se 200 shfaqje tė metodave tė ndryshme tė mashtrimit nė kurriz tė operatori. Duke marrė parasysh faktin se shumė shpesh llogariten si sulme tė veēanta qė nė fakt ėshtė njė kombinim i dy ose mė shumė metoda bazė,qė rezulton se zona pėr tė kryer kėto operacione janė shumė mė tė mundshme dhe tė gjera.
Njė tjetėr fakt i rėndėsishėm ėshtė se shumica e operacioneve vinė nga jashtė kufirit dhe kan atribute tė mėdha tė njė organizate kriminale, nė mėnyrė qė, po tė kemi parasysh dėmin e shkaktuar,lirisht mund tė flasim pėr njė lloj aspekti tė krimit tė organizuar,krim por jo i formave tė dhunshme.

Mashtrimet e kryera nė kurriz tė operatorit nė thelb rrisin koston e operacioneve tė tij tė punės,sepse direkt ul tė ardhurat,kurse indirekt dėmton edhe shtetin duke i ulur tė ardhurat nga tatimi.Ėshtė problem me vete pėr tė pėcaktuar humbjet e verteta nga mashtrime tė tilla pėrshkak tė intensitetit tė aktiviteteve tė punės sė operatorit,aktivitetet komunikative tė pėrdoruesve,dhe ndryshime tė jashtėzakonshėm dhe tė pėrhershėm tė mėnyrave tė operacioneve,ku pjesa mė e madhe e mashtrimit mbetet e pa dalluar,po edhe pėr arsye tė brendshme ku dhe operatorėt shpesh kanė tendencė qė humbjet e tyre qė vijn nga mashtrimit tė mbajn pėr vete.

Nė bazė tė hulumtimeve tė bėra nga Shoqata pėr tė kontrolluar mashtrimin nė telekomunikacion (CFCA), humbja e operatorėve mbi kėtė bazė pėr vitin 2008. nė nivel global ėshtė vlerėsuar nė mes tė 72 dhe 80 miliardė dollarė, i cili korrespondon me pjesėn e 4,25-4,5% tė tė ardhurave tė tyre totale.
Krahasuar me vrojtimin e mėparshėm i kryer nė vitin 2005 , kur vlerėsimi ka qenė nė kuadėr tė 54-60 miliard USD, kjo tregon se humbjet janė nė rritje pėr shkak tė aktiviteteve mashtruese tė operatorėve prej 34% nė nivel global. Duke marrė parasysh integrime tė larta nė rrjete globale tė komunikimeve elektronike dhe tė kapaciteteve modeste tė mbrojtjes, nuk ka asnjė arsye pėr tė besuar se ndonjė vend do tė mund tė jetė kursyer nga ndikimi e kėtij trendi.Pėrkundrazi,pėrqindja e humbjeve te operatorėve dhe shtetit ėshtė ndoshta mė e lartė se mesatarja nė nivel botėrore,por tė kemi parasysh adminstrim tė Kosovės nga ndėrkombėtarėt dhe Shqiperia mė njė nivel tė ulėt tani pėr tani tė rrjetit tė sigurisė si dhe Kosova,humbjet mund tė jenė disa herė mė tė mėdha.

Shumė nga Internet operatorėt nė Kosovė po edhe nė Shqipėri nė veēanti ato Wireles llogariten me humbje tė mėdha nė kurriz tė shtetit,shkak fshehja e gjendjes faktike nga provider dhe operatorė tė ndryshėm,paisje tė cilėsisė sė ulet,rrjet shpėrndarja e klasės gati e skaduar,e vjetruar me pasije jashtė ēdo pėrdormi bazuar nė normat europiane dhe globale tė rrjeteve dhe paisje tė komunikimit,kurse lloagaritė nė dėm tė klientevė ose konsumatorėve, padyshim se tejkalojn ēdo kufi tė ēdo parashikimi.
Nė Maqedoni,nė vaēanti rrjet hapsirat e mjete tė telekomunikimit,kur behet fjalė pėr strukturat e sherbimve tė telekomunikacionit elektronik,strukturat paqiten si stabile dhe i pėrkasin teknollogjise mė pėrparuar dhe moderne,por kur behet fjalė pėr sherbimet nė tė gjithė rrjetet e telekomunikimit ka abuzime tė madhe,mashtrime tė qėllimshe tė klientėve nė veēanti VhoIP shėrbimet nga tė gjithė provider-operatorė,kėtu do tė veēoj Internet sherbime tė GSM-G3 rrjetit nga T....comi deri tek Operatori ONE tė cilėt me blerje tė Internet pako 4GB qė kushton diēka mė shumė se10 euro,shumica kan mundėsi tė llogarisin nė kėtė sherbim tė parapaguar vetėm dy ditė edhe pse 4GB Internet ditė e natė sherbim tė Internetit nė praktikė mjafton pėr 1 muaj Internet tė plotė.

Nė skenarėt e mashtrimit nė dėm tė pėrdoruesve , komunikimet elektronike pėrdoren si kanal kryesor pėr plasaritje tė njė sulmi kryesorė, pavarėsisht se ėshtė fjala pėr pėrdoruesit individual ose tė korporatave.
Pėr kėtė qėllimet kryesore tė autorėve tė tillė janė: abuzim me shėrbime tė komunikimit, vjedhjen e tė dhėnave personale (sidomos identitetin dhe tė dhėnat financiare) dhe cėnimin e privatėsisė.Ka shumė skenar tė njohur tė abuzimit me shėrbime tė komunikimit elektronik qė shkaktojnė dėme financiara edhe pėr pėrdoruesit nė rrjetet e transportit tė zėrit.Mė tė njohur, me siguri jo edhe tė vetėm janė variante tė mekanizma tė ndryshėm tė shėrbimeve qė keqpėrdoren me tarifa nė rritje (premium norma ose rate) , thirrjet e humbura nga numra tė panjohur (thirrje-back scam) , peshkimi (phishing, vhishing) dhe etj.Nė kėto shembuj,shihet mirė se rrjetet telefonike dhe interneti konvergojnė jo vetėm nė teknologji hapsirėn dhe shėrbime,por, pėr fat tė keq,edhe kur ėshtė fjala pėr teknikat pėr tė mashtruar pėrdoruesit. Me pėrdorimin intensiv tė internetit, nxit forma te ndryshme tė mashtrimit online nė internet tė mbėshtetur nga inxhinieri rrjete sociale (phishing), mesazhe tė rastit tė papritur (spam), programe dashakeqe (viruset, Trojans, botnets, spyware), shkeljet e tė drejtave tė pronėsisė intelektuale ...etj.

Pėrveē qėllimit themelore tė pėrdorimit tė rrjeteve tė komunikimeve elektronike, shėrbime dhe komunikim pajisjet pėr transmetimin e tė dhėnave dhe informacionit, disa persona ato u shėrbejnė pėr tė fshehur aktivitetet e tyre (prania, identiteti, lėvizjet, tė dhėnat e kontaktit, pėrmbajtjet e komunikimit), apo ngacmojnė pėrdoruesit e tjerė pėr tė i shantazhuar,pėr tė i vjedhur, keqpėrdorur informacione personale dhe shitje tė dhėnave personale, nė mėnyrė sistematike pėrcjellin ose regjistrojn veprimtarinė e pėrdoruesve tė tjerė, ose,thjeshtė, pėrdorin shėrbimet dhe rrjetet e infrastrukturės si logjistikė teknike nė veprat penale, kundėrvajtje ose vepra tė tjera tė pandershėm qė nuk kanė lidhje tė drejtpėrdrejtė me tė komunikimeve elektronike. Edhe pse me kėsi qėllimi nuk do tė shkaktojė humbje tė drejtpėrdrejtė financiare, kėto lloje tė pėrdorimit pėr dhe me qėllim tė keq mund tė vendoset nė kontekstin mė tė gjerė e mashtrimit, por edhe nė njė kategori tė kėrcėnimeve tė sigurisė sė informacionit,cėnim tė intimitetit ose keqpėrdorimin e tė dhėnave personale, tė cilat vetėm mė tej ilustrojn marrėdhėnien organike me kėto kushte.

Kur ėshtė fjala pėr ēdo detyrim dhe pėrgjegjėsi tė operatorit pėr tė mbrojtur pėrdoruesit nga mashtrimet, duhet theksuar se pėrdoruesit e tyre janė pėrgjegjės pėr mėnyrėn se si kan pėrdorur pajisjet e tyre dhe shėrbimet e rrjetit.Megjithatė, operatorėt tė cilėt kujdesen pėr kredibilitetin dhe pozitėn e tyre nė treg,pėr tė luftuar mashtrimet nė dėm tė pėrdoruesve,kujdesen pėr tė mbajtur atė nė minimum.Problemi kėtu qėndron se si rrėnjė tė kėtij mashtrimi janė, injoranca,(padituria) pakujdesia dhe neglizhenca e pėrdoruesve,jo rrallė rėnje pre nė ndikime tė rrejshme "kultura e lirė" dhe fitim tė lehtė pa mund,madje edhe lakmia e vetė pėrdoruesit, dhe ka raste qė janė tė mbėshtetur nga qėllime tė ndėrgjegjshėm nė rolin e viktimės,ku gjoja si i mashtruar, krijojn njė fitim pėr veten e tyre.
Mundėsia e operatorėve pėr tė parandaluar raste tė tilla janė tė kufizuara me kampanja tė pėrhershme ose nė fushatė pėr tė rritur ndėrgjegjėsimin e pėrdoruesve nė lidhje me kėrcėnimet e mundshme dhe rreziqet. Edhe pse nė vitet e fundit, ka pasur disa fushata te informimit publik,qė zakonisht fillojnė me incidente tė caktuara dhe tė kufizuara nė qėllimin dhe kohėzgjatjen,ėshtė vetėm njė veprimtari sistematike nėpėrmjet njė hapsire tė koordinuar tė institucioneve shtetėrore me tė gjithė operatorėt tė mėdhenj dhe media,ku hapet nnjė mundėsi tė presim efekte tė rėndėsishme tė pėrpjekjeve pėr tė parandaluar mashtrimet nė komunikimet elektronike .
(vazhdon)


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/11/20 9:25
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Re: Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Mbikqyrja e komunikimeve elektronike pėr nevoja tė shtetit

E drejta e paprekshmėrisė dhe fshehtėsisė tė letrave dhe tė mjeteve tė tjera tė komunikimit dhe e drejta pėr tė mbrojtjen e tė dhėnave personale janė tė garantuara me Kushtetutėn e ēdo shteti si njė nga tė drejtat themelore tė njeriut dhe tė lirisė. Devijimet nga parimi i paprekshmėrisė sė komunikimeve elektronike tė fshehtė janė tė lejuara vetėm pėr njė kohė tė caktuar dhe me urdhrėr tė gjykatės, athere kur ėshtė e nevojshme pėr tė kryer procedurat penale ose mbrojtjen e sigurisė sė Shtetit, siē e parashikon ligji (Kushtetuta, Neni .........).

Gjithashtu, ėshtė i ndaluar dhe i dėnueshėm pėrdorimi i tė dhėnave personale jashtė qėllimet pėr tė cilat ata janė mbledhur nė pėrputhje me ligjin, me pėrjashtim pėr zhvillimin e procedurės penale ose mbrojtjen e sigurisė sė Shtetit, siē parashihet me ligj (Kushtetuta, Neni .......). Kur ėshtė fjala pėr komunikimet elektronike, duhet tė kujtojmė se Gjykata Ndėrkombėtare e tė Drejtave tė Njeriut nė Strasburg (ECHR), nė rastin e Copland vs. Mbretėria e Bashkuar 2007 vendosi se informacioni nė lidhje me kohėn dhe biseda telefonike, bashkėbiseduesit e zgjedhur nė veēanti, janė "pjesė integrale e komunikimit telefonik." Duke pasur parasysh faktin se gjykimet e detyrueshme tė ECHR janė tė vlefshme pėr tė gjitha Shtetet, ėshtė e qartė se parimi i paprekshmėrisė sė fshehtėsisė sė komunikimit elektronik duhet tė zbatohet nė mėnyrė tė barabartė me pėrmbajtjen dhe informacionin mbi komunikimet elektronike.

Ėshtė e padiskutueshme se e drejta pėr pacenueshmėrinė e fshehtėsisė sė komunikimit elektronik nuk ėshtė njė e drejtė absolute, veēanėrisht nė qoftė se kemi ndėr mend se shpesh nga qarqe tė caktuara apo sekrete kriminelėt dhe terroristėt janė pėrdorur gjithmonė si mjet pėr arritjen e qėllimeve tė tyre, qoftė me qėllim pėr tė kryer njė krim ose pėr tė shmangur zbulimin. Prandaj, mbikėqyrje efektive tė komunikimeve elektronike ėshtė jetike pėr agjencitė shtetėrore pėrgjegjėse pėr zbulimin dhe gjykimin e autorėve, por edhe pėr qytetarėt. Natyrisht, me kusht qė mbikėqyrja ėshtė aplikuar nė mėnyrė proporcionale, nė pėrputhje me ligjin dhe qėllimeve legjitime tė pėrcaktuara me parakushtet, sipas rregullave tė cilat janė ligjėrisht tė detyrueshme,publikisht tė njohura, tė parashikueshme, tė sakta, tė qartė, nė mėnyrėn nė tė cilėn hapėsirė ​​pėr vendimet diskrecionale tė ekzekutivit dhe minimalisht tė qarta dhe tė pėrcaktuara, me mbrojtjen e duhur kundėr keqpėrdorimit dhe metodat e pėrshtatshme tė mbikqyrjes sė pavarur. Nga ana tjetėr, shėrbimi civil, edhe kurė ėshtė fjala pėr agjencitė e zbatimit tė ligjit dhe shėrbimet sekrete, nga logjika e brendshme (e cila nuk ėshtė unike nė asnje shtet) ėshtė interpretuar ndonjėherė kompetenca shumė tė gjera dhe i vėnė atė se perceptojnė nė "interes tė shėrbimit" mė tė lart tė drejtave tė individėve, i cili nė kombinim me mekanizmat e mbikėqyrjes tė pamjaftueshme tė jashtme, rrit rrezikun e shkeljeve tė tė drejtave tė njeriut dhe abuzimet me forcėn pushtetit tė shtetit. Prandaj, organizimi demokratik i vendit vazhdimisht jnė nė kėrkim tė njė modeli tė pėrshtatshėm pėr tė krijuar njė ekuilibėr delikat mes tė drejtave tė shoqėrisė pėr tė mbrojtur vlerat e saj dhe tė drejtat e individėve pėr tė ruajtur privatsinė.

Nevoja e shėrbimeve Operative-hetimore tė shtetit, zbatojn ligjin e monitorimi tė autoritetit tė komunikimeve elektronike, tė referuara nga shkalla e ndėrhyrjes nė jetėn private, tė lehtė deri nė mė te vėshtirė,ku thuhet: tė identifikuarit e pėrdoruesit, pėr tė dhėnat personale dhe kontraktuale mbi pėrdoruesit, informacion tė detajuar tė komunikimin aktual apo edhe tė kaluar dhe tė tentuar, tė tilla si koha , vendndodhja, kohėzgjatjen, pjesėmarrėsit e tjerė, tė pėrdorura, dhe shėrbime tė tjera tė rrjetit (regjistrimin e thirrjeve), vendndodhjen e terminaleve tė komunikimit nė kohė reale (ping vjedhje), pėrgjimin e komunikimeve tė dhėnave (tė kontrollit statistikore) dhe pėrgjimin e komunikimeve me kapacitet tė plotė (komunikimit tė tė dhėnave dhe pėrmbajtje , fjalim jo zanore dhe mesazhet e sinjalizuara).

Nė rrjetet e komunikimeve elektronike moderne, mbikėqyrja efikase e komunikimeve elektronike ėshtė shumė e vėshtirė, pa infrastrukturėn e duhur dhe mbėshtetjen operacionale pėr operatorėt dhe ofruesit e shėrbimeve. Sigurisht, pasi operatorėt nuk kanė ndonjė interes komercial apo biznes dhe nevojėn pėr investime shtesė nė pajisje (vlera e tė cilave ėshtė deri nė 10% tė elementeve tė rrjetit), detyrohen operatorėt pėr tė siguruar kushtet teknike pėr tė mundėsuar autoriteteve tė shtetit mbikėqyrjen e themeluar me ligj.

Palėt e Interesuara

Nė kontekstin e ruajtjes sė privatėsisė dhe tė shėrbimeve tė sigurisė, tė pėrcaktuara nė seksionin e mėparshėm, mund tė identifikohen grupet e interesit tė shfrytėzuesve, operatorėt, sektori komercial dhe organe tė qeverisjes. Secili prej kėtyre grupeve ka interesa tė veēanta, tė cilat nuk janė dakord nė pėrgjithėsi,dhe nė raste jo tė rralla, intereset e njėrit apo tjetrit grup janė kontradiktore.

Pėrdoruesit e sistemeve tė komunikimit elektronik, presin njė shėrbim tė shkėlqyer, efikas dhe tė besueshėm, dhe se tė dhėnat e tyre personale tė cilat i janė besuar operatorit pėr tė mbrojtur,tė ruhen nga ēdo pėrpunim e paligjshėm. Duke u pėrfshirė nė rrjet, pėrdoruesit pa dyshim se janė tė obliguar tė pranojė marrėveshjen, ose rregulla tė caktuara tė sjelljes dhe tė bėhen pėrgjegjės pėr veprimet e tyre, pranojnė masat e marra nga operatori pėr mbrojtjen e tyre si pėrdorues, por edhe masat qė vendi mund tė marrė pėr tė mbrojtur komunitetin. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se ēdo grumbullimi i tė dhėnave dhe pėrpunim pėr mbrojtjen e rrjeteve, ofruesit e shėrbimeve dhe shfrytėzuesit e operatorit, vėmendje e duhur duhet t'u kushtohet ēėshtjeve tė privatėsisė. Ajo duhet tė jetė i kontrolluar nė mėnyrė strikte dhe tė kufizuar pėr qėllime qartė tė pėrcaktuara dhe tė ligjshme. Duhet tė theksohet se shėrbimi faturimit dhe inkasimit nuk ėshtė vetėm njė qėllim legjitim, siē ėshtė interpretuar shpesh.

Operatorėt nė kėtė kontekst mund tė paraqiten nė rolin e operatorėve tė rrjetit tė telekomunikacionit, ofruesit e shėrbimeve tė qasje nė telekomunikacion dhe Internet rrjetet, ofruesit e shėrbimeve tė qasjes nė pėrmbajtje multimediale, ofruesit e vlerės sė shtuar tė shėrbimeve, ofruesit e infrastrukturės (hardware komunikimit, aplikimet, ruajtjen e informacionit) dhe tė tjerėt. Mė shpesh njė entitet biznesi shfaqet nė disa role, dhe ėshtė nė praktikė vėshtirė pėr tė vendosur kufijtė e qartė. Operatorėt kanė shprehur interes tė veēantė nė sigurimin dhe mbrojtjen e privatėsisė dhe tė shėrbimeve tė sigurisė, pasi qė kjo tė fitojė pozitė mė tė mirė nė treg, pėr tė mbrojtur vlerat e tyre materiale dhe jomateriale, tė marrė dhe pėr tė ruajtur besimin e pėrdoruesit dhe mos rrezikojnė njė padi civile apo penale. Baza e sigurimit tė shėrbimeve tė komunikimeve elektronike nė menaxhimin e informacionit konfidencial dhe pėrdoruesit e tė dhėnave, dhe besimi i pėrdoruesit ėshtė thelbėsore nė kėtė punė. Humbja e besimit tė konsumatorėve, bazuar nė incidente reale apo tė perceptuara vetėm nė privatėsinė pa mbrojtje, mund tė dėmtojė ndjeshėm reputacionin e operatorėve dhe drejtpėrdrejtė tė ndikojnė edhe nė vlera te kompanisė nė treg. Prandaj, intimiteti dhe shėrbime tė sigurisė nga perspektiva e operatorėve qė kryejnė kėtė punė, janė parakushte thelbėsore pėr bizneset kryesore, dhe nė fund edhe njė avantazh krahasues mbi konkurrencėn.

Sektori privat komercial, ka interesa tė shumta dhe tė ndryshme nė mbrojtjen e privatėsisė tė pėrdoruesit dhe shėrbimet e sigurisė, interesat qė janė gjithnjė duke fituar nė rėndėsi me zhvillimin e aktiviteteve tė biznesit nė fushėn e internetit dhe tregtisė elektronike. Nga njėra anė, pėrfitimet e shoqėrisė sė informacionit nė sektorin tregtar, si njė mundėsi pėr tė parė, trajtimin e informacionit nė lidhje me konsumatorėt, depėrtojnė nė nevojat e tyre, zhvillojnė strategji tė re tė marketingut, produkte tė reja, pėrmirėsimin e shėrbimit tė klientit, rritjen e efikasitetit tė proceseve tė tyre tė brendshme etj. Dhe kjo hap njė pyetje qė nuk ėshtė e lehtė tė pėrgjigjen: kur aktivitetet e marketingut tė japin rritje tė pushtimit te intimitetit tė individėve? Nė tė njėjtėn kohė,TIK infrastruktura e sigurtė, transaksione tė sigurta elektronike dhe tė dhėnave personale ėshtė e mbrojtur qė klient tė rėndėsishėm tė u behet e mundshme zgjedhja pėr tė hyrė nė marrėdhėnie biznesi me njė kompani. Tė gjithė pėrfshirjet intensive te partnerėve tė shumt nė proceset e biznesit (pėrmes shėrbimeve oustsourcing, dhe cloud modele tė lidhura tė biznesit) tregojnė se IT siguria tradicionale duket si e humbur nė hapėsirėn kibernetike, e cila jo vetėm qė e ndėrlikon detyrėn e ruajtjes, por gjithashtu thekson rėndėsinė e lidhjeve mė tė dobėta nė zinxhir cilado tė ishte pjesėmarrės.

Pasi nga ofruesit e shėrbimeve tė besimit me vlerė tė shtuar, janė tė bazuara nė garancitė qe pjesėmarrėsve tė tjerė nė zinxhirin dhe tė ardhurat e tyre nuk do tė jenė tė dėmtuar nga mashtrimi ose shkelja e tė drejtave tė pronėsisė intelektuale,me zhvillimin global tė sektorit tė komunikimeve elektronike qė ka filluar gjithnjė e mė shumė tė varet nga besimi reciprok e tė gjitha palėve, vendos edhe njė imperativ qė secili prej tyre tė marrė tė gjitha masat e arsyeshme pėr tė u mbrojtur.
Nga ana tjetėr, sektori komercial paraqitet si njė punėdhėnės i cili ka njė interes tė natyrshė tė kontrollon proceset e biznesit,privatsi e cila lehtė mund tė deformohet duke abuzuar me to tė punėsuarit. Nėse, pėr shembull, njė punėdhėnės qė lejon pėrdorimin e objekteve tė komunikimit kompanisė pėr qėllime private pa pėlqimin e shprehur tė punėsuarve mbledh dhe analizon tė dhėnat e komunikimit telefonik ose kontrollon pėrmbajtjen e postės elektronike (gjoja pėr tė kontrolluar kostot, pėr tė mbrojtur biznesin ose tė ngjashme), mund tė gjendet nė njė problem serioz pėr shkelje tė intimitetit tė individėve.

Agjencitė shtetėrore, pėrveē interesit pėr tė siguruar kushtet pėr mbikėqyrjen ligjore nė fushėn e komunikimeve elektronike tė sigurisė dhe privatėsisė,duhet tė ketė njė detyrė tė qartė pėr tė balancuar interesat dhe pėrgjegjėsitė e qytetarėve, sektorit komercial, operatorėt dhe komunitetit. Miratimi i rregulloreve tė nevojshme pėr tė siguruar zbatimin e tyre, shteti duhet tė sigurojė nivelin mė tė lartė tė sigurisė dhe mbrojtjes sė qytetarėve, por edhe duke shmangur tė mbi-ngarkuarat e operatorit dhe prerje rrugėn sektorit komercial. Pyetja e natyrshme se deri ku mund tė tėrheqė vijėn, BE-ja nė njė seri strategjike tė dokumenteve tė Europės jep njė pėrgjigje pėr tė, aq sa ėshtė e mundur, tregu duhet tė pėrcaktojė se ēfarė niveli tė sigurisė u ofron pėrdoruesve tė saj qė ėshtė ende e nevojshme, pėr tė cilė ėshtė e nevojshme tė shqyrtohen treguesit mė tė mirė tė kritereve tė qarta dhe tė suksesit.
(vazhdon


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/11/22 13:13
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Re: Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik

KĖRCĖNIMET DHE RREZIQET PĖR PRIVATĖSI DHE SIGURI

Megjithė zhvillimin e vazhdueshėm dhe pėrmirėsimin e teknologjisė sė sigurisė, nė njė garė tė vazhdueshme me sulmuesit nė jetėn reale ka ende shumė dobėsi nė(terminalet celular, kompjuterė personal, qasja ne rrjet, rrjetet e transportit, kanalet sinjalizues,nė ICT struktura tė brendshme(Interne),operatorė infrastruktura dhe tė pėrdoruesit korporativ, bazave tė tė dhėnave dhe komponente tė tjera tė sistemit). Ambientet dinamike tė biznesit dhe konkurrenca e ashpėr, lėvizshmėria, konvergjenca e terminaleve celularė dhe kompjuterė personal, kompleksiteti i korporatave, modele tė reja tė biznesit dhe hapėsira ​​unike globale virtuale dhe faktorė tjerė tė jashtėm, e bėjnė tė vėshtirė rrjetin dhe funksionin e mbrojtjes sė rrjetit dhe tė kufijve dixhital.

Ndėrkohė shqetėsimi publik percepton i theksuar nė lidhje me abuzimin e mundshėm sistematik tė teknologjisė nga ana e shtetit, ku individėt tė cilėt nuk janė tė pėrfshirė nė krime tė tjera me operacione tė rrezikut tė lartė, janė shumė mė shumė tė rrezikuar tė kenė intimitetin e tyre dhe tė sigurisė nė fushėn e komunikimit elektronik tė kėrcėnuar, jo si nga sulmuesit spektakolare tė respektuar, por ndoshta me pasoja mė tė rėnda. Kėrcėnimet e mundshme pėr sferėn private dhe shėrbimet e sigurisė nuk vijnė nga njė burim legjitim tė shtetit qė janė tė shumta dhe qė mund tė jenė mishėruar nga individė - hackers, punėdhėnėsit, sektor privat tė sigurisė, konkurrenca, krimi i organizuar, shėrbimet e huaja tė zbulimit, terroristėt dhe burimeve tė tjera tė jashtme.

Ka edhe burime tė brendshme, tė tilla si nga njė personi tė besuar, personelit tė operatorėve dhe ofruesve tė shėrbimeve, partnerėt, furnizuesit e pajisjeve, agjenci shtetėrore dhe burime tė tjera tė cilat kanė kapacitet abuzimi tė brendshėm me akses tė privilegjuar tė informacionit dhe burimet teknike gjoja pėr qėllime tė ligjshme. Motivet e tyre mund tė nisen nga argėtimi dhe tė luftojnė pėr prestigj, duke ndriquar "dilemat" personale dhe tė biznesit,pėr tė arriturat dhe fitimet nė mėnyrė tė pandershme dhe tė paligjshme, pėr interesat lokale dhe ndėrkombėtare ekonomike dhe politike.
Nga kjo mund tė kuptojmė mjaft se dobėsitė dhe kėrcėnimet,si dhe sinergjitė e krijuara duke kombinuar njė numėr tė madhė tė rreziqeve, disa prej tė cilave janė pėrmendur nė kėtė kontekst,vlen pėr tė thėnė pak mė shumė mbi disa rreziqe potenciale.

Rrjetet sociale (sicial networks) e kanė transformuar internetin nė njė medium tė komunikimit tė fuqishėm dhe kan tėrhequr miliona pėrdorues,por edhe i kan hapur rrugėn njė kėrcėnimi tė ri pėr privatėsinė e tyre dhe tė sigurisė. Kjo ėshtė e dukshme nė rrjetet me qėllim tė pėrgjithshėm shoqėror (si Facebook ose MySpace) nė qoftė se pėrdoruesi pėrfshihet nė njė terminal celular. Shkelja e privatėsisė dhe kėrcėnime tė sigurisė mund tė lindin nga pjesėmarrėsit e tjerė nė rrjete sociale dhe ofruesit e palės sė tretė tė shėrbimeve tė rrjeteve sociale, dhe mė shpesh vjedhjet e identitetit, keqpėrdorimin apo falsifikimi i tė dhėnave, rrjedhjes sė informacionit tė biznesit dhe kėrcėnime pėr reputacionin e kompanisė, gjetjen dhe ndjekja e pėrdoruesit,inxhinieri sociale , pėrfaqėsime false. Pėrveē rreziqeve tė mėsipėrme, rrjetet sociale janė njė kanal ideal pėr pėrhapjen dhe shpėndarje tė programeve me qėllim tė keq.

Programe shtesė pėr spiunazh (spyware) janė aplikacionet qė janė tė instaluara nė njė kompjuter personal ose telefon celular,qė nuk ka shenja tė dukshme pėr tė mbledhur dhe pėr tė dėrguar informata mbi komunikimin dhe aktivitete tjera tė pėrdoruesit. Ky lloji softuer i quditshėm ėshtė pėrhapur qė moti nė internet, dhe nė vitet e fundit, me zhvillimin dhe publikimin e softuer arkitekturės dhe ndėrfaqet e hapura,seriozisht janė tė kėrcėnuara edhe pajisjet e lėvizshme. Pėrdoruesit e mundshėm tė Spyware mund tė jenė prindrit e shqetėsuar, bashkėshortėt ose partneri/a xheloz, punėdhėnės tė dyshimt, spiunėt industrial, kriminelėt, dhe shumė tė tjerė. Nė nivelin e sotėm tė zhvillimit tė spyware celular mbėshtet vjedhjen e fshehtė tė informacionit nga pajisja, dėrgimin e SMS dhe MMS nė kurriz te viktimės,zbulon vendin nė kohė reale,aktivizon mikrofonin dhe pėrgjimin e hapėsirės, ​​pėrgjimin e tė gjithė mesazheve (me dhe pa zė) te komunikimit. Parashikimet janė tė zymta, veēanėrisht pėr Spyware celular: sulmet janė tė pashmangshme dhe do tė jenė mė komplekse dhe mė tė forta ku mė shumė do tė prekin sektorė tė korporatave dhe te e-biznesit,dhe pėr konsumatorėt do tė jetė gjithnjė mė e vėshtirė pėr tė mbrojtur nga kėto abuzime, kėshtu qė ky kėrcėnim, sipas tė gjitha vlerėsimeve tė fundit , hyn nė top 10 kėrcėnimet ndaj sigurisė sė informacionit nė komunikimet elektronike.

Sektori privat i sigurisė paraqet njė kėrcėnim nė rritje privatesisė dhe tė shėrbimeve tė komunikimeve elektronike,nga ndonjė ndėrmjetės qė bėn shitjen dhe shpėrndarjen e tė dhėnave pėr spiunim,qoft edhe si njė ofrues i thjeshtė ose i spiunazh shėrbimit tė plotė. Motivimi i fortė dhe angazhimi pėr kėrkuesin nuk ėshtė ēėshtja e ēmimit tė pėrdoruesit,po injoranca si cak potencial, dobėsi teknologjike tė rrjeteve dhe shėrbimeve, ku nė dispozicion komercial tė teknologjisė sė lartė mjetet janė njė lloj shėrbimi serioz zbulimi ku deri nė dhjetė vjet mė parė vetėm mund tė ken ėndėrruar, vulnerabilitetin e inxhinierisė sociale, korrupsionin dhe dobėsitė e tjera njerėzore tė kombinuara me ambiente ligjėrisht tė parregulluara dhe tė pakontrolluara,e bėjnė vendin njė mjedis tė favorshėm pėr kėtė lloj aktiviteti. Pas tė gjitha, u mjafton tė shikoni nė faqet e shtypit dhe nė internet.

Krimi i organizuar nė internet, ka qenė i njohur si njė kėrcėnim serioz pėr sigurinė e informacionit dhe rrjeteve elektronike tė komunikimit. Ne jemi dėshmitarė pėr daljen e ekonomisė botėrore nėndheshme, e cila, edhe pse penale, punon me tė gjitha rregullat ligjore tė ekonomisė: njė model i veēantė biznesi qė pėrfshin qėllimet, burimet, planet, grupimet e synuara, ndarja e roleve, infrastruktura, mekanizmat pėr tė nxjerrė fitimet, qė vepron nė parimet e kėrkesa tė furnizimit dhe reputacionin e "biznesmenėve" mbi bazėn e suksesit tė konfirmuar, por gjithmonė me objektivin kryesor: duke fituar paratė,dhe mos t`jenė tė kapur.

Rrjetet kriminale, sidomos ato tė bazuara nė vendet e Evropės Lindore,qė kanė programet dhe haker ekipet e tyre,paravan kompanitė,po edhe ofruesit legjitim tė Internet shėrbimit, pėrdorin arkitekturėn e tyre pėr tė kryer sulme. Nė vitet e fundit kryesisht janė tė pėrqėndruar nė korporatat e vogla dhe tė mesme nė vendet amerikane dhe evropiane, qė padyshim se janė mė tė pambrojtura nga sulmet. Qėllimi i tyre, si rregull ėshtė, vjedhjen e tė dhėnave personale dhe financiare tė klientėve tė kėtyre kompanive. Kėto informacione, shfrytėzohen ose shiten direkt nė tregun kriminal. Pėrveē kėsaj, mė tė zakonshme janė raste tė prodhimit dhe shitje tė viruseve kompjuterik, ose mjete(vegla) pėr zhvillimin e tyre pėr tė interesuarit e tretė, ose porosi tė llojeve tė caktuara tė sulmit kibernetik mbi viktimat e zgjedhura, tė gjitha kėto zhvillohen nė baza komerciale.

Cyber ​​terrorizmi, lufta kibernetike ndaj sigurisė dhe infrastruktura kritike, janė tė reja edhe elemente tė rėndėsishėm tė ushtrisė dhe doktrina politike e shumė vendeve. Nga eksperimente tė thjeshta tė cilat kanė pėr qėllim sulmet nė internet kanė evoluar nė operacione komplekse qė janė kryer pėr fitimin ose pėr arsye politike. Sulmi nė hapėsirėn kibernetike ėshtė me ēmim tė lirė, i lehtė me ēdo kusht i fshehur,nga ana tjetėr, mund tė shkaktojė dėme tė mėdha dhe viktima. Vija e hollė mes krimit kibernetik, cyber terrorizmit dhe lufta nė kyber hapsirėn, sot krejtėsisht ėshtė e dukshme; ka indikacione se disa vende kėto aktorė te krimit dhe grupe terroriste i shikojnė si aleat tė dobishėm, dhe ata kanė demonstruar tashmė njė gatishmėri pėr tė i toleruar dhe pėr tė i inkurajuar, dhe madje edhe duke i drejtuar dhe ndihmuar kėto individė ose grupe pėr tė sulmuar objektivat e armikut.Gjithnjė dhė mė shumė paraqitet nevoja e varėsisė tė ekonomive kombėtare dhe tė administratės shtetėrore nė ICT infrastrukturėn kritike dhe marrėdhėniet e saj reciproke ndėrkufitare me infrastruktura tė tjera, te rrethuara nga njė numėr i madhė kėrcėnimesh dhe rreziqeve, imponojnė njė nevojė te domosdoshme sistematike pėr zgjidhje tė problemit dukė i shpallė luftė cyber krimit me kundėr sulme tė njė shkalle mė tė madhe.

Operatorėt e rrjeteve tė komunikimeve elektronike, kanė njė detyrim pėr tė mbrojtur ICT(information and communication technology),resurset e tyre, por kėto masa sigurisht nuk janė tė mjaftueshme pėr tė siguruar infrastrukturėn e plotė dhe kritike tė vendit kundėr sulmeve kompjuterike. Nga ana tjetėr, duke pasur parasysh se shumica e infrastrukturės kritike nė pronėsi private (korporatave) dhe menaxhimi, edhe vetė shteti nuk mund tė sigurojė atė, kėshtu qė ėshtė e nevojshme pėr tė krijuar njė formė tė veēantė tė bashkėpunimit midis qeverisė dhe sektorit privat. BE qė nė vitin 2005. nė programin e saj tė 2010-tės pėr shoqerinė e Informacionit theksoi nevojėn pėr forcimin e sigurisė ė ICT infrastrukturės duke miratuar njė strategji pėr tė siguruar shoqėrinė e informacionit, e cila ka rritur rolin dhe pėrgjegjėsinė e Agjencisė sapokrijuar Evropiane pėr Siguri tė Informacion dhe rrjet sistemet (Enisa), dhe ka njoftuar njė rishikim tė kuadrit rregullator pėr komunikimet elektronike dhe shėrbimet qė synojnė forcimin e sigurisė dhe integritetin e rrjeteve tė komunikimit. Nė kėtė pikė nė shumė vende ėshtė e vėshtirė pėr tė njohur aktivitetin e institucionalizuar tė llojit tė tillė apo tė ngjashme,qė nuk do tė thotė se me shkak nėse injoron kėrcėnimin potencial,vendi do tė kursehet nga sulme tė madha nė internet. Pa vullnetin e tyre, apo vendim,ēdo vend pėrmes rrjetit global ėshtė integruar,dhe njė ftesė e tillė praktikisht vendos mos egzistimin e kufirit digjital,i cili aktualisht ėshtė njė objektiv i lehtė.

(vazhdon )


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/12/3 9:36
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Re: Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Disa nga sherbimet sekrete ne veēanti ato ruse dhe kineze, po edhe sherbimi sekret serb,turk,izraelit etj,pėr qėllime interesi tė tyre dhe sigursė kombėtare dukshėm janė nė garė tė madhe kush nga kėto shėrbime do tė bėhen zot i rrjeteve tė telekomunikacionit.Ka informacione se kėto shtete kan licencuar tė ashtuquajtur trojan softuer tė pėrsosur tė cilėt shumė lehtė instalohen nė telekomunikacion paisje,telefona celularė, nė internet dhe pc-e,nė rrjete socilae si facebok,twiter etj.pėr qėllime spiunazhi qė pėrdoruesit asnjehere nuk mund te hetojnė se edhe dikush tjetėr vepron me rrjetin e tyre ose pajisje telekomunikimi.

Kėto trojan softuer nuk rrezikojnė vetėm individ pėrdoruesit po edhe rrjetet dhe paisjet e instaluara pėr siguri tė rrjetit dhe paisjeve nga shteti,prandaj shumė shtete janė detyruar tė sjellin ligje ku organet policore dhe atyre hetimore do tė u lejohet qė pėr interesa tė shtetit tė ken tė drejtėn ligjore pėr tė krijuar trojan softuer qė do mbanin nėn kontroll depėrtimet nė rrjet nga jashtė dhe strukturat e organizuare kriminale dhe terroriste.Njė hap tė tillė ditė mė parė ka marrė edhe Zvicra.

Qeveria federale do tė zhvillojė vetė Trojan
Kurė kompanitė private zhvillojn spysoftuer pėr shtetin, kjo ėshtė mė se e rrezikshme. Prandaj,Minsitri i brendshėm Friedrich njoftoi pėr njė prodhim tė tillė nga vetė qeveria federale.
Qeveria federale do tė prodhojė spysoftuer pėr tė monitoruar burime tė telekomunikacionet elektronike tė koduara (Burime tė pėrgjimit) nė tė ardhmen pėr nevoja tė tyre. Kjo u njoftua nga Ministri i Brendshėm Hans-Peter Friedrich (CSU), nė njė konference telefonike me homologėt e tij nga vendet. Pėr zhvillimin e tė ashtuquajtur Trojan Progrmae nga shteti,do tė ngrejė edhe njė qendėr kompetente.
Krahinat janė tė ftuara tė marrin pjesė nė tė. Pėrveē kėsaj, do tė paraqitet edhe njė grup i ekspertėve nė konferencėn e ardhshme tė Ministrisė sė brendshme,me njė propozim qė Trojan softuer tė prodhuar nga individ ose prodhues privat tė ēertifikohen dhe mė pas tė deklarohen si tė pėrshtatshėm dhe valid.

Paisje tė tilla pėr nevoja tė shtetit nė veqanti trojan softuer tė prodhuar nga prodhues individual ose ndėrmarje,edhe pse me ēmime tė shtrejtė diku 200-300 mijė euro qė shteti duhet tė sigurojė vetėm pėr njė softuer tė tillė,patjetėr duhet tė merret nė konsideratė edhe besueshmėria e prodhuesit,teknollogjia pėrkatse pėr tė implemetuar dhe shpėrnda kėto trojan,poashtu pėrkon me ēmime tė larta por,nė bashkėpunim me organe tė drejtėsise dhe Ministrive tė brendshme tė shtete mike keto mjete sigurohen me lehtė,por edhe kėtu kėrkohet besueshmeri dhe konfidencialitet i lartė mbase kemi tė bėjmė me siguri kombetare dhe jo thjeshtė vetėm me IT-siguri,prandaj,shtete si Zvicra,Amerika,Franca,Gjermania e tj.kanė sjellė ose jan duke punuar tė miratohen ligje tė posaqshėm ku do tė u jepet e drejta Organeve Policore dhe Organeve tė drejtėsisė pėr tė prodhuar softuer tė tillė ku supozohet se edhe konfedencialiteti mbetet nė suaza tė larta sigurie pėrgjat ndjekjes ose marrje nėn kontrollė tė paisjeve elektronike dhe rrjete pėr siguri dhe nevoja tė shtetit,kėshtuqė,nė asnjė rast tė mos preket privatsia e ēdo individi ose pėrdoruesi i paisjeve elektronike dhe rrjete po vetėm persona,individ,organizata qeveritare dhe joqeveritare pėr tė cilat ka indicje se veprojnė nė rrjete nė kundershtim me ligjin duke kryer vepra kriminale,shitje tė dhenash tė perdorues tė paisje dhe rrjete elektronike,fshehje tė ardhurave dhe tatimet,me njė fjalė gjithēka qė ligji i konsideron si vepra dhe akte cyber krimi dhe spiunazh.

Kurė bėhet fjalė pėr mbrotje tė konsumatorit dhe privatsisė nė mjete tė komunikimit, kėrkimet duhet tė shtrihen nė mė shumė fusha me projekte tė pėrbashkėta kombėtare duke u marrė me teste dhe tarifa pėr ēdo kėrkesė tė konsumatorit.Kurė jemi tek teste dhe tarifa,vlen tė ceken disa nga fushat mė me rėndėsi mbi dhe kush mund tė ushtroj teste pėr tė nxjerė tarifa qė konsumatori tė bejė zgjidhje se cilat tarifa janė tė kapshme sipas levizjes dhe gjendjes ekonomike nė shkallė vendi.

Teste dhe tarifa

Autoritetet dhe agjencitė
Kompjuter dhe Internet
Mbrojtja e privatsisė
Energji
Bujqėsisė dhe Ushqimit
Parave dhe ēmimet
Gjen teknollogjisė
Shėndetėsi
Fėmijėt dhe tė rinjtė
Komunikacioni
Etiketimi
Mobiliteti dhe Turizmi
Nanoteknologji
Siguria e prodhimve
Tė drejtat
Mjedisi
Sigurimet
Shkollimi i mėtejshėm
Shtėpi dhe qera
Tė ndryshme
Media tė konsumit tė gjėrė
Mbrojtja e konsumatorit dhe tė organizatave tė konsumatorėve

Nė shumė shtete tė Perendimit pėrkrah Institucione Legjislative pėr tė ushtruar kėtė tė drejtė,me njė leje tė tillė janė pajisur edhe organizata joqeveritare tė cilat merren me teste tė prodhime tė ndryshėm nga ato ushqimorė deri tek pasije elektronike tė komunikacionit.Kan ndėrtuar Intenet portale ku konsumatori mund tė drejtojė kerkesa tė tij nė lidhje me prodhimin e blerė pėr tė cilin dyshon nė mangesi tekniko teknollogjike ose nė pasiguri pėr konsumatorin.
Si shembul kemi econsumer.gov,organizatė kjo e cila vepron qė nga viti 2001.
Mė 24 Prill 2001 econsumer.gov nisi me punė nė 13 vende tė botės. Ky projekt ėshtė njė pėrgjigje e drejtpėrdrejtė shumėkombėshe ndaj sfidave tė mashtrimit nė Internet, dhe ka pėr qėllim forcimin e mbrojtjes sė konsumatorit dhe besimin e pėrmirėsuar nė tregtinė elektronike. Aktualisht 27 shtete marrin pjesė.
Projekti pėrbėhet nga njė web site me dy seksione: njė publikim shumėgjuhėsore dhe tė mbrojtur me fjalėkalim internetit. Nė faqen e internetit me qasje publike, konsumatorėt mund tė paraqesin ankesat e tyre nė pėrpjekje pėr tė zgjidhur ankesėn tuaj nėpėrmjet mjeteve tė tjera se sa me njė veprim tė gjykatės. Ndėrtimi nė rrjetin ekzistues Mbrojtja e Konsumatorit drejtohet nga baza e tė dhėnave) U. S.Dhoma Federal tė Tregtisė Komisioni i ankesave tė konsumatorėve dhe informacione tė tjera) ..qė mund tė shihen ankesa tė marra nga autoritetet pjesėmarrėse nė mbrojtjen e konsumatorit nė portalin.
Kjo organizatė vepron edhe nė disa shtete Perendimorė tė Evropės.http://www.econsumer.gov/deutsch/

Nė mbrojtje tė dhėnave dhe privatsisė,shumė shtete kan krijuar ekspert nga fusha tė ndryshme nė veqanti Internet Siguria,paisjet elektronike dhe abuzimet me to nga ana e internet kriminelėve,e drejta e konfidencilaitetit tė individėve.
Teste mbi prodhimet elektronike dhe rrjete pėr tė pėrcaktuar sigurinė dhe zbrasti tė cilat Internet kriminelėt i pėrdorin pėr tė zgjeruar aktivitetet e tyre.Mėnyrat e manipulimit me paisje,format,drejtimet,qėllimet,bashkėpuntorėt e mundshėm tė tyre etj.


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/12/23 10:09
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17629
Re: Siguria e rrjeteve tė komunikimit elektronik
Privatsia nė Internet,prona intelektuale dhe etika nė Web

Nė formėn digjitale tė komunikimit siē na ofron interneti,duhet mbajtur nė mend se mė parė ėshtė zhvilluar teknologjia e transferimit tė llojeve tė ndryshme tė mesazheve, dhe diēka shumė mė vonė dhe ekuivalentet e mekanizmave mbrojtėse, e cila nė praktikė ēojė nė tė padėshiruara dhe mjaft tė shpeshta, rastet e shkeljes sė tė drejtave tė privatėsisė dhe sigurisė nė komunikim me njėri-tjetrin, dhe me kėtė ka vė nė pikėpyetje statusin e Internetit si njė infrastrukturė globale tė komunikimit.

Ekonomia botėrore gjatė dhjetėvjeēarėve tė fundit tė shekullit tė njėzetė ka pėrjetuar njė ndryshim radikal nė pėrkufizimet e "ekonomisė dixhitale", "ekonomia e informacionit", "ekonomia e re" ose "ekonomi tė bazuar nė dije." Shkaqet e ndryshimeve tė tilla duhet tė kėrkohen kryesisht nė faktin se njohuritė e reja ose informacioni ėshtė bėrė mall mė i rėndėsishėm nė treg.
Faleminderit njohurive tė reja pėr tė pėrmirėsuar ato ekzistuese ose qė gjetėn teknologjive tė reja tė prodhimit, e cila na ēon nė prodhim tė produkte me ēmim mė tė kapshėm dhe tė performancės sė mirė nė tregun global.
Ndryshimet janė tė shpejta dhe tė shpeshta, kėshtu qė koha bėhet njė faktor kritik nė sjelljen e tregut.

Rrjetet kompjuterike globale tė komunikimit nė internet, ėshtė imponuar si njė infrastrukturėn bazė e shoqėrisė, si njė zbatim praktik i aspekteve tė ndryshme tė komunikimit aktual midis pjesėmarrėsve nė hapėsira ​​shumė tė largėta, pavarėsisht nėse ato i pėrkasin ose nuk i pėrkasin tė njėjtės organizatė.
Nė lidhje me pjesėmarrės tė tilla, subjektet qė nuk e pėrdorin internetin si njė kanal pėr lidhje me struktura tė tjera tė shoqėrisė janė nė pozitėn e palakmueshme "nė vetė izolim".
Pushtimin e privatėsisė, si njė efekt kolateral tė hapjes nė internet ėshtė njė problem nė botė ku kompanitė, institucionet, organizatat dhe njerėzit nė punėn e tyre tė pėrditshme duke pėrdorur internetin janė nė gjendje pothuajse pėr tė eliminuar ndikimin negativ tė distancave tė ndėrsjellė fizike nė efektet e punės dhe tė biznesit. Por, pėrveē gjėrat e mira qė i kryen me pėrdorimin e internetit nė biznes,paraqiten edhe problemet e hapura dhe tė tjera qė janė mė pak tė theksuara me format e mėparshme konvencionale tė komunikimit.

Zhvillimet e reja dhe arritjet nė telekomunikacion, sistemet e avancuara tė ekspertėve dhe softuer zgjidhjet"inteligjente", kan ēuar nė ndryshime tė mėdha nė jetė dhe nė hapsirat e komunikimit nė mes njerėzve. Bota virtuale e njeriut ėshtė duke u bėrė njė pjesė gjithnjė e mė e rėndėsishme e jetės dhe veprime tė individėve, organizatave, dhe shoqėritė moderne. Ai krijon vazhdimisht nė pėrmirėsimin dhe zhvillimin progresiv tė teknologjisė sė informacionit. Ndryshe nga bota e vėrtetė, bota virtuale nuk i di kufizimet kohore dhe hapėsinore, ėshtė subjekt i ndryshimit tė vazhdueshėm tė inovacionit teknologjik,kurse rregulla ligjore ėshtė vetėm njė sasi e kufizuar pėr shkak se kėto ndryshime nė ligjin, papritur nuk mund tė parashikojė paraprakisht se ēka duhet kufizuar. Pėr mė tepėr, kufizimet e tepruara juridike, pėrveē parandalimit tė padėshiruar, mund tė pengojė ose tė ndalojė zhvillimin e informacionit tė dėshiruar dhe shkėmbimin e lirė tė tė dhėnave. Nė kėtė mėnyrė, risi tė vazhdueshme teknologjike, diversiteti dhe dinamizmi i botės nė ndryshim tė papritur dhe me lehtėsi mund tė konvertojė kufij tė caktuar mė tė madhe, duke pėrfshirė edhe veprimet negative. Kėto zhvillime tė shoqėruara nga forma tė reja tė pushtimit te intimitetit, dhe problemet e mbrojtjes sė saj, duket se kan lėvizur tė gjithė trupin, informatat hapėsinore, dhe politika e komunikimit.

Ēėshtja e mbrojtjes tė privatsisė "privacy", nė internet,ku nė kėrkim tė mekanizmave mbrojtės qė ofrojnė komunikime tė sigurta, sė bashku me ruajtjen e privatėsisė, pėrdoren pėrvojat pozitive nga e kaluara si, pėr shembull, puna dhe pėrvoja e shėrbimeve tė inteligjencės. Kriptografia ėshtė shkencė disiplinore qė ka dalė vetėm pėr tė zgjidhur probleme tė tilla tė kompleksitetit tė lartė, dhe duke pasur parasysh kėrkesat e konsumatorėve dhe mundėsitė e komunikimit tė rrjeteve kompjuterike, nuk ėshtė njė problem i veēantė qė tė zhvillojnė enkryption sisteme tė pėrshtatshme si njė zgjidhje pėr kėtė problem. Nė dekadėn e fundit, zgjidhje softuerike janė ofruar tė pėrdoruesve tė internetit nė mbarė botėn bazuar nė parimin e "mallra tė gatshėm nga raftet". Kėto programe tė cilėt i ndėrton njė Internet shfletues, kanė mundėsuar pėrdoruesve tė internetit nė jetėn private tė u ofrojnė sadopak njė siguri tė postės elektronike,qofshin ato letra private, kontratat e biznesit, ose tė dhėnat mjekėsore.

Por, megjithėse fakti qė me zgjidhje tė tilla pėr ēdo individ pėr tė arritur intimitetit nė komunikim me tė tjerėt, u jep mundėsinė pėr tė realizuar komunikim tė tillė edhe njerėzve qė janė nė konflikt me ligjin e rregulluar tė komunitetit, tė tillė si kriminelė dhe terroristė.Vendet kryesore udhėheqse Teknologjike tė botės si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nuk ka lejuar eksportin e sistemit tė mbrojtjes, i cili praktikisht do t`ua bėnte tė pamundur pėr tė ushtruar kontroll mbi internetin. Kjo ka ēuar nė pretendimet konfliktuale pėr realizatorėt e mekanizmave lehtėsuese pėr mbrojtjen nė komunikim, nė mėnyrė qė sistemet komerciale tė mbrojtjes tė tregohen tė dobėt mė tepėr se sa ata mund tė jenė, dhe qė rezultoi nė aftėsinė pėr tė krijuar hapsirė qė pėrveē organeve shtetėrore, edhe subjekteve tė tjera tė pranueshme pėr tė deformuar sistemin e sigurisė dhe privatėsisė nė komunikimin pėrmes internetit edhe nė tė vėrtetė. Prandaj, mu pėr kėtė ne mund tė themi se gjatė gjithė kėsaj kohe eshtė duke u zvilluar beteja e enkryptim sistemeve nė disa fusha: teknike, ligjore, etike dhe
sociale.

Mbrojtja e privatėsisė dhe Legjislacioni

Krimi kompjuterik ėshtė, siē edhe ėshtė thėnė, tashmė njė fenomen qė shoqėron zhvillimin teknologjik dhe qė e ēon atė tė del nga veprimtaritė shoqėrore sociale, etike,jashtė kornizave ligjore dhe politike dhe korniza tė tjera qė ekzistojnė nė njė shoqėri. Ne jemi tė mednimit se nuk ka sisteme tė sigurta kompjuterike, por ka njė lidhje vetėm me ata qė punojnė dhe rezultatet mund tė jenė pak a shumė tė besueshėm,dhe si rezultat paraqitet nevoja e mbrojtjes dhe nevoja pėr mbrojtje efektive juridike, sidomos ndejkja penale ligjore pėr tė mbrojtur tė mirėn mė tė rėndėsishme nė shoqėri.
Detyra e saj ėshtė pėr tė gjetur pėrgjigje nė kohė, dhe tė plotė (brenda kufijve tė filialit tė saj dhe tė fragmentimit),tė siguron mbrojtje pėr asetet themelore dhe interesat qė janė kusht pėr tė siguruar funksionimin e qetė dhe pėrdorimin e burimeve tė informacionit.

Megjithatė, pasi ajo nuk ka mbrojtje penale tė karakterit aktual tė mbrojtjes sė menjėhershme tė vlerave themelore tė individit dhe shoqėrisė, sepse "e drejta penale ndodh vetėm kur njė vepėr ėshtė kryer, post factum" ,me kuptimin e saj kryesisht nė ndikimin e saj parandaluese, si dhe fushėn e krimeve kompjuterike, nė veēanti nė drejtime tė pėrgjithshme (e pėrgjithshme) pėr parandalimin, me qėllim mosveprimi tė akteve tė tilla.
Njė nga ēeshtjet kryesore jo vetėm ligjore, por edhe ēėshtjet etike ėshtė ēėshtja e mbrojtjes sė tė dhėnave (datasecurity) sipas asaj qė ėshtė menduar nė pėrgjithėsi pėr tė mbrojtur privatėsinė personale (mbrojtjen e privatėsisė).

Privacy pėrfshin tė drejtėn e njė, grupi individ apo institucion pėr tė vendosur "kur", "si" dhe "se sa" tė dhėnat rreth tij duhet tė dėrgohen pėr tė tjerėt. Duke ditur qė nė njė bankė tė madhe tė dhėnat qė pėrmban informacion mbi individėt, nė sajė tė teknologjisė kompjuterike nė lidhje pėrmes internetit mund tė abuzohet (nga tė dyja institucionet shtetėrore dhe publike, si dhe nga kompanitė private, bankat, dhe madje edhe individėt), rezultoi qė nė vitet shtatėdhjetė e hershme kėrkesa pėr rregullimin ligjor pėr tė mbrojtur tė dhėnat e ruajtura nė bazat e tė dhėnave tė ndryshme. Kėshtu, nė vitin 1970. nė Britani tė Madhe i njohir komitet Youngerov ka studiuar ēėshtjet e privatėsisė dhe mbrojtjen. Ky komitet nė vitin 1972. vendosė parimet e pėrgjithshme pėr funksionimin e qendrave kompjuterike:

· Tė gjitha tė dhėnat nė sistemin kompjuterik duhet tė pėrdoren pėr qėllime tė veēanta, dhe pa lejen e pėrshtatshme nuk duhet tė pėrdoren pėr qėllime tė tjera;

· Numri i tė dhėnave tė mbledhura duhet pikėrisht tė pėrputhen me qėllimin pėr tė cilin ėshtė mbledhur;

· Aksesi nė tė dhėnat duhet tė jetė nė dispozicion vetėm personit tė autorizuar i cili duhet tė pėrdorin ato vetėm pėr qėllimet pėr tė cilat ata fillimisht janė mbledhur;

• Nė sistemet kompjuterike qė procesi i tė dhėnave pėr qėllime statistikore, puna duhet tė organizohet nė mėnyrė qė informacioni tė identifikohet i ndarė nga pjesa tjetėr;

Ėshtė e nevojshme pėr tė krijuar metoda tė tilla tė informacionit me tė cilėn ēdo person mund tė gjeni informata nga njė kompjuter qė lidhet me tė;

· Pėrdoruesit duhet tė pėrcaktojnė paraprakisht njė shkallė tė caktuar tė sigurisė sistemeve tė tė dhėnave, nėse ka mbrojtje kundėr abuzimit apo keqpėrdorimit tė tė dhėnave;

Ėshtė e nevojshme pėr tė krijuar njė sistem tė kontrollit teknik qė do tė lehtėsojnė zbulimin e shkeljes sė masave tė sigurisė;

· Kur planifikon njė sistem tė tė dhėnave tė nevojshme pėr tė pėrcaktuar periudhėn kohore pas skadimit tė cilat nuk do tė jetė e mundur pėr tė mbajtur informacionin nė qendėr kompjuterike;

Arsyeja kryesore pėr miratimin e Konventės ishte nevoja pėr tė plotėsuar boshllėqet nė Konventėn Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut qė ėshte bėrė para tė ashtu-quajtur. "Epokės Computing."

Zhvillimi i teknologjisė sė informacionit dhe komunikimit, dhe zgjerimin e bazės sė tyre tė pėrdorur, ka pasur njė numėr nė rritje tė bazave tė njė karakteri tregtar. Ato ndodhin nė kompani tė specializuara qė ofrojnė shėrbime pėr tė siguruar informacione tė tilla pėrmes bazės sė tė dhėnave dhe kėshtu kanė gjeneruar tė ardhura tė mėdha. Prandaj, ēėshtja ėshtė vėnė nė pikpyetje nė mbrojtjen e tė drejtave tė krijuesit te bazės sė tė dhėnave.

Ndryshe nga privatėsia, rregullimi ligjor kėsaj hapsire ėshtė i vonė,mbase industria e bazave tė tė dhėnave dhe numri i prodhuesve ėshtė zhvilluar intensivisht vetėm nė fillim tė viteve 80-ies.

Nė tregun botėror pėr kėto lloje tė shėrbimeve relativisht tė shpejtė, sidomos nė zhvillimin e mediave tė reja pėr klasifikimin e tė dhėnave, tė quajtur kėshtu. CD-Rom

Puna nė zhvillimin e Direktivės Komuniteteve Evropiane pėr mbrojtjen ligjore tė bazave tė tė dhėnave ka filluar nė vitin 1988. Sipas Direktivės pėrfshijnė dy lloje tė mbrojtjes sė tė dhėnave:

1) mbrojtjen e Copyright ligjore pėr ata baza tė tė dhėnave qė i plotėsojnė kriteret e origjinalitet tė themeluar nga Direktiva (baza e tė dhėnave ėshtė konsideruar si njė koleksion tė veprave apo objekteve tė edituar, tė ruajtura dhe tė arritshme nga mjetet elektronike,si dhe pėrmbjatjet elektronike si objekte tė nevojshme pėr funksionimin e bazės sė tė dhėnave siē ėshtė fjalori dhe termet, njė indeks ose njė sistem pėr tė marrė ose pėr ta fshehur informacionin), dhe

2) mbrojtjen e bazės sė tė dhėnave,mbrojtjen e pėrmbajtje nga keqpėrdorimi dhe pėrdorimit tė paautorizuar pėr qėllime komerciale.

Zgjidhjen e problemeve qė pėr ēdo ditė na ka veshur teknologjia e lartė nuk duhet tė lihen anash,paralel dhe ngjashėm me progresin teknik qė nuk mund tė ndalet, por ajo duhet tė zotėrohet pėrmes strategjisė sė sigurisė efektive.Poashtu, humanistėt dhe avokatėt duhet tė japin mbėshtetjen e tyre nė gjetjen e mėnyrave dhe mjeteve pėr mbrojtjen e tė drejtave individuale.Me rritjen e pėrditshme tė numrit tė personave fizikė dhe juridikė qė janė tė lidhur me njė rrjet global kompjuterik, bota ėshtė shndėrruar nė njė "fshat globale tė informacionit", e cila nuk ndryshoi vetėm monopolin, por edhe atė hapėsinor, rajonal, kufizimet kombėtare, etnike dhe tė tjera.
Ekonomia botėrore ėshtė duke u bėrė nė njė ekonomi tė vetme, njė botė e njė bashkėsie apo komunitet,kurse njeriu qenje intelektuale dhe me zhvillimin i aftėsive tė tij mendore dhe forma universale e komunikimit,futet ai nė njė preokupim tė madh kryesorė. Komunikimi dhe shkėmbimi i informacionit kryhet nėpėrmjet tė ashtu-quajtur Informacione tė super trafikut funksionimi i tė cilit nė bėn tė mbėshtetemi gjithnjė e mė shumė dhe qetė nė jetėn tonė tė pėrditshme. Natyrisht, ne nuk duhet tė harrojmė se pa internet, si rezultat i zhvillimit dhe rritjes ekonomike,nuk ėshtė vetėm njė tėrėsi e caktuar fizike e kompjuterave apo rrjeteve kompjuterike, por zhvillimi i tij duhet tė shikohet edhe nga aspektet ekonomike, sociologjike, morale, politike, media etike, dhe mė nė fund, me fenomenet e patjtėrsueshme ligjore.

Nė kėtė hapsirė,nė mbrojtje tė paisjeve dhe rrjeteve tė komunikimit si dhe mbrojtja e privatsisė,Kroacia ka bėrė njė hapė mjaftė tė sukseshėm,megjithate...;
Situata nė Republikėn e Kroacisė nė aspektin e mbrojtjes, sigurisė dhe hapjes tė sistemeve tė saj tė informacionit, sot shihet nė dy mėnyra. Nga njėra anė, ka njė bazė relativisht tė kėnaqshme teknike pėr pėrfshirje nė informacionin ndėrkombėtare tė komunikimit dhe trendet e tjera tė biznesit. Kėtu, natyrisht ėshtė marrė parasysh edhe skamja e pėrgjithshme, procesi i tranzicionit si shkas kryesorė, kushtet e luftės, nė tė cilat vendi u pėrfshi, dhe pėr kėtė u janė borgj njė numri tė vogėl tė individėve dhe personave juridik qė kanė ndėrmarrė tė gjitha masat pėr tė monitoruar zhvillimin global ,pėr tė mos lejuar njė hendek tė madh me botėn moderne duke i lejuar nė tregun e tyre pėr tė siguruar furnizimin dhe aplikimin e teknologjisė sė informacionit modern qė i futi nė botėn e komunikimit global - nė botėn e internetit.

Sigurisht, me sukses tė konsiderueshėm u bė futja e kompjuterave nė komunitetin dhe pėrfshirjen e tij nė rrjetin global tė komunikimit,dhe me kėtė erdhėn tė gjitha problemet e mbrojtjes dhe sigurisė sė paisjeve dhe tė dhėna tė informacionit nga njė shumėllojshmėri ērregullimesh dhe abuzime,me kėtė edhe krimi kompjuterik.Kėtu duhet tė shtohen tė gjitha mangėsitė dhe dobėsitė e sigurisė dhe mbrojtjes me njė theks tė veēantė nė nivel shumė tė ulėt tė vetėdijes dhe tė pėrpjekjeve tė organeve kompetente qeveritare dhe njėsive ekonomike pėr sigurinė dhe ēėshtjet e sigurisė nė njė qasje sistematike dhe gjithėpėrfshirėse.
Kjo veēanėrisht kontribon nė mungesėn e legjislacionit tė pamjaftueshėm ose joefektiv edhe nė kėtė fushė, e cila ėshtė njė sfidė shtesė pėr ata qė duan tė shfrytėzojnė kėtė situatė pėr tė arritur qėllimet e tyre tė paligjshme.
Nė situatė tė ngjashme sa i pėrket legjislacionit duke marrė si shembull Kroacin,ėshtė edhe Kosova,Shqipėria,Maqedonia etj.

Zhvillimet aktuale nė teknologjitė e informacionit dhe komunikimit ICT – Information and Communication Technologies), (TIK - Teknologjitė e Informacionit dhe Komunikimit),si dhe bioteknologjia e kompjuterizuar do tė shkaktojė pasoja tė rėnda nė fushėn e marrėdhėnieve politike, kulturore dhe sociale. Se shoqėria jonė ėshtė kthye nė njė shoqėri tė bazuar nė dituri,ka bėrė qė njohuritė tė bėhen njė faktor gjithnjė e mė tė rėndėsishme tė pushtetit. Prandaj, shpėrndarja e pabarabartė dhe e pabesueshme e informacionit ėshtė shėndruar nė njė sfidė serioze pėr demokracinė dhe drejtėsinė sociale, dhe nxjerr nė pamje lloje tė reja tė konflikteve.

Informacione tė plota dhe tė besueshėm janė baza tė qėndrueshme pėr ēdo vendim. Megjithatė, pjesė tė mėdha tė shoqėrisė dhe krijues te shumė vendimesh ende nuk janė mjaft tė njohur me implikimet e informacionit dhe teknologjive tė komunikimit, dhe nuk janė pėrgatitur mirė pėr tė marrė pjesė nė njė debat tė gjerė dhe demokratik. Prandaj ėshtė nė interesin e publikut tė gjerė qė bazat e kėtyre ndryshimeve tė i vėnė nė dispozicion pėr tė gjithė.

Ėshtė nė interes tė publikut tė gjerė pėr tė nxitur rrjetet elektronike pėr tė promovuar sferėn publike, pėr tė siguruar diversitetin kulturor dhe mbrojtjen e tė drejtav tė njeriut nė sferėn dixhitale tė informacionit.Tė drejtat e njeriut nė sferėn e informacionit dixhital janė tė bazuara nė tė kuptuarit se komunikimi ėshtė baza e ēdo qytetėrimi dhe ndėrveprim shoqėror.
Ato pėrfshijnė tė drejtėn e aksesit nė rrjetet elektronike, tė drejtėn e mendimit tė lirė dhe tė shprehjes dhe tė drejtėn e privatėsisė.
Njė kontribut tė rėndėsishėm nė peisazhin e gjallė elektronik dhe tė larmishme kulturore,natyrisht se i kan sjellė kontributet i dhėnė nga artistė dhe deri tek punėtorėt kulturorė dhe individ qė merren me pėrdorimin eksperimental tė teknologjisė sė informacionit dhe komunikimit,por ama...?

Kėto aktivitete kėrkojnė njė kuadėr tė pėrshtatshėm institucional dhe njė sponzorim aktiv nė rrjetet e transmetimit, nė mėnyrė qė tė garantojė sigurinė e trashėgimisė kulturore tė sė ardhmes.
Organizata-World Information.Org synon tė kontribuojė nė njė kuptim mė tė plotė mundėsitė dhe rreziqet e shoqėrisė sė informacionit. Ajo inkurajon pyetje qė mund tė tingėllojnė tė thjeshta, por qė kan pasoja mė tė thella pėr botėn tonė:

"Kush e zotėron rrjetin, si funksionon dhe si publiku mund tė pėrfitojnė prej saj?"
"Si nė jetėn e pėrditshme tė, artit, politikės, ekonomisė dhe shoqėrisė bėhen transformimet e reja tė informacionit dhe teknologjive tė komunikimit?"
"Nga ku opinionin publik?"
"Si dhe sa privatėsia dhe tė drejtat personale mund tė jenė tė mbrojtura nė shoqėrinė e informacionit?"
"Cilat janė tė drejtat Informatike tė njeriut?"
"Ēfarė ėshtė art nė rrjetet dixhitale, dhe cila ėshtė bazė kryesore e trashėgimisė kulturore nė tė ardhmen?"

Disclaimer /Hedhje poshtė

Disclaimer Termi ėshtė pėrdorur nė internet si njė term teknik pėr njė mohim ligjore. Ky mohim ėshtė pėr t`u gjetur ose qėndron kryesisht nė postė elektronike po dhe nė faqet tė internetit.Me origjinė rrjedh nga gjuha anglisht "to disclaim“ "pėr tė hedh poshtė",me kuptim mė tė gjėrė qė do tė thotė "mohojė" ose "mohojnė".
Edhe pse Disclaimer qėndron edhe pėr web faqe nė shqip ka kuptimin e;

Kushtet e pėrdorimit ku sipas kritereve Europiane qėndron;

..Pėrdorimi i web site ėshtė subjekt i rregullave tė pėrdorimit. Ne rezervojmė tė drejtėn pėr tė ndryshuar kėto rregulla pa njoftim paraprak! Pėrdorimi i pėrmbajtjes sė prezantimit do tė thotė pranimi i Terma dhe Kushte, si dhe ndryshime nė rregullat nė lidhje me pėrdorimin dhe shfrytėzimin e informacionit tė publikuar nė shėrbimin tonė tė internetit.

Pėrmbajtjet dhe prezentimi ėshtė krijuar nga bordi editorial dhe redaktorėt e web site nga pėrdoruesit e paregjistruar dhe tė regjistruar.Ēdo pėrdorues ėshtė vetė pėrgjegjės pėr pėrmbajtjen e materialeve dhe informacionit tė bėrė publik pėrmes seksionit blog, e-mail,forum seksioni, ose me pėrdorim tė mėnyra tė ndryshme vendosje tė informacion pėrmbajtje nė internet. Pėrdoruesit tė na lejonė ne qė pėrmbajtje tė krijuara nga ai tė mund tė shpallim nė pronėsinė tonė, pėrmbajtjet tė mund tė ndahen edhe me partnerėt tonė,dhe,tė mund tė jenė tė publikuara dhe tė disponueshme pėr transferim nė faqen tonė dhe formave tė tjera tė medias. Ky rregull vlen pėr tė transferuar dhe ruajtur pėrmbajtjen tuaj nė ēdo formė aktuale qė mė vonė tė u lihen nė dispozicion tė ardhmes bazuar nė teknologji tė zhvilluara.
Ndalohen rreptėsisht shkarkime tė paligjshme, kopjimi dhe botimin e pėrmbajtjes dhe artikuj autorėsh tė botuar nė faqen tonė pėr tė arritur pėrfitime financiare ose forma tė tjera biznesi pa miratimin ose pėlqimin paraprak dhe kontraktimin me bordin radaktues tė portalit tonė nė internet.

Pėrdoruesi zotohet ose pajtohet qė me vetėdije tė mos publikojė dhe transmetojė infromacione tė rreme,vullgare, tė pahijėshme, abuzive,fyese dhe tė pahijėshme, fetare dhe racore,pėrmbjatje ofenduese seksuale,pėrmbjatje dhe informacione kėrcėnuese,nė ndonjė apo mėnyrė tjetėr shkelje tė rregullave ose akte ligjore me materiale ku bėhet thirje pėr abuzime me tė mirat shoqėrore,teknologjike, dhe thirrje pėr veprime kriminale etj.!

Pėrdoruesi pajtohet qė tė mos publikojnė materiale informacionesh qė janė subjekt ligjor i tė drejtės sė autorit dhe ēdo shėnjė apo pėrmbajtje tjetėr qė lidhet me tregun pa lejen e autorit apo subjektit tė caktuar.

Pėrdoruesi pajtohet tė mos pėrdorin forma shprehjesh vulgare, abuzive, tė pahijėshme, fetare, racore dhe fyese etnike,shprehje ofenduese seksuale nga pėrdoruesit me qėllim tė hapur duke kėrcėnuar antarėt tjerė me pseudonime, emra dhe forma tjera tė prezentimit!

Pėrdoruesit janė tė informuar se pėrdorimi i pėrmbajtjes pėr botimin e informacionit nga pėrdoruesi nė faqen tonė tė internetit,ėshtė vetėm njė privilegj dhe jo e drejtė qė na mudėson ne tė mbajmė tė drejtėn e pakushtzuar pėr tė ndėrprerė privilegjin-privilegjet pėrkatėse pa njoftim paraprak apo paralajmėrim!

Rreptėsisht ndalon dhėnien e informacionit me kėto pėrmbajtje:

-Erotika, pornografi dhe materiale tė tjera qė kanė pėrmbajtje seksuale.
-Njė material qė shkel pronėn dhe tė drejtat e autorit. Ky pėrkufizim rreptėsisht ka ndaluar publikimin e WAREZ adresa Interneti dhe faqet e tjera qė kryejnė shpėrndarjen ilegale tė softuerit.
-Njė material qė nxit, inkurajon dhe drejton pėrdoruesit pėr sjellje tė paligjshme.
-Materiale qė pėrmban viruse ose programe tė tjera tė dėmshme.
-Material qė ėshtė nė kundėrshtim me legjislacionin nė fuqi tė Bashkimit Europiane,ligje kėto qė janė tė plotfuqishėm edhe nė Shtetet e balkanit Shqipėri,Kosovė deri nė miratim tė ligje pėrkatės nga Kuvendet e kėtyre Shtete nė bazė tė ligjeve qė dalin nga Bashkėsia Europiane qė rregullon kėto ēėshtje.


/vazhdon/


----------------

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme |

Regjistrohu qė tė postosh
Copyright © 2006 - 2014 shqiponjat.ch | Tė gjitha tė drejtat e mbrojtura |