Kyqja
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Menyja kryesore
Antar Online




Shqiponjat.ch Forum Index
   Hapėsirė Filozofike-Psikologjike
     Pse Shamia?
Regjistrohu qė tė postosh

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme | Nė fund
Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/2 14:35
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Pse Shamia?


Gjermana Sheta
Pse shami?
Muslimanet e Bosnjės qė jetojnė dhe punojnė nėn shami

Tė jesh muslimane autentike evropiane do tė thotė tė jesh e kuptuar nė mė shumė mėnyra.Jam rritur dhe ngritur pothuajse nė pjesė tė Evropės klasike,arsimi mbi tė gjitha ėshtė anglo-sakson,dhe di mė shumė se simbolikat e numrit 33 dhe kurorės me ferra, por edhe shumė gjėra tė tjera.Duke dėgjuar muzikė nga Bryan Adams, shikuar serialin Beverly Hills,e rritur bashkė me ligėn e kampionėve si njė djalė dhe bija e babait tė saj,e gjetur veten nė situatė,ku mė duket se as me faj dhe as e gabuar,mė kėrcėnon njė karton i kuq dhe ndoshta edhe mohimi eventual tė ec deri nė fund tė karrierės.
Pėr shkak se ata thonė se nuk luajė sipas rregullave. Apo ndoshta luajė, por ata nuk e shohin atė. Njė nga ēėshtjet kyēe nė lidhje me shamin time, ndodhi kur unė isha duke punuar nė njė projekt dhe kishim njė vizitė studimore.

Na erdhėn tek ne disa mysafirė. Dhe njė zotėri nga njė ministri tjetėr qė kishte pėr tė punuar me ne pėr disa ditė. Katolike ėshtė, njė banorė i vjetėr i Sarajevės. Ai na fliste shumė se si para luftės u bėnin vizita miqve pėr Bajram dhe Krishtlindjet ortodokse, dhe anasjelltas.Dhe pas disa ditė, ai mė tha mua.
"A mundet tė lutem,tė di nga ju diēka? ',' Mundet i thash,pse jo. "Ēfarė ėshtė ajo me atė ombrellė? ',' Ēfarė ombrellė? "unė e pyeta.Po unė kam vėnė re se gratė qė bajnė shami kurrė nuk bajnė ombrellė. A ka ndonjė rregull kėtu, hajt mė thuaj e martė dreqi,se jam i nteresuar tė di.

Pas kėsaj ngjarjeje, kam kuptuar se nėse njeriu si banor i vjetėr nė Sarajevės,njeri shumė i hapur dhe i arsyeshėm, nuk e di se ēfarė ėshtė shamia dhe pse me tė mbulojnė kokėn femrat muslimane, nuk ka gjasa kėtė pėr kuptuar as zviceranėt, gjermanėt apo francezet, nė veēanti, nėse janė keq tė informuar, indiferent dhe tė hutuar me aktet kulturore,tradicionale dhe praktikat fetare muslimane, nė pjesė tė ndryshme tė botės.
Kuptova se Tarik Ramadan di tė flasė tė drejtėn kur ai thotė se nėse njerėzit nuk dinė asgjė pėr myslimanėt,ajo nuk mvaret nga ato por nga vetė muslimanėt.E udhėhequr nga kjo ide,vendosa tė shkruaj njė libėr,libėr i cili do tė flasė pastėr dhe qartė mbi shaminė,shoqerinė,
dilemat dhe problemet qė sjell ajo nė vetė bashkėsinė muslimane dhe jashtė saj.

PĖRMBLEDHJE

Libri trajton punėsimin dhe gratė e punėsuar qė veshin shami,
arsimimin e tyre dhe jeta nė pėrgjithėsi, si dhe sfidat qė i sjellė njė zgjidhje e tillė si perėndim,poashtu edhe nė BiH. Debati mbi kodin e veshjes tė grave muslimane me siguri kanė marrė njė karakter global edhe pse nė shikim tė parė nė tė gjitha kėto situata mund tė veprojme ngjashėm, megjithatė,shikohen nė kontekst tė thellė tė ngjyrosura me njolla tė kulturave, traditės dhe kushtet e pėrgjithshme sociale tė vendeve tė caktuara.
Nė lidhje me njė traditė tė gjatė nė BiH,traditė tė cilėn e ka edhe veshja muslimane dhe kėto debate, unė mendoj se pėrvoja ime kėtu mund tė ketė rėndėsi mė tė gjerė. Libri nga kėndi i njė kornize teorike dhe ligjore,merret me kėto rregulla aq sa edhe ka nevojė pėr tė u kuptuar vetė praktika e mbulimit tė grave muslimane, ndėrsa shtylla kryesore kurrizore e librit,pėrbėhet nga pėrvojat aktuale nga terreni.

Tema tė tilla si kjo kėrkojnė qasje disiplinore interne,nė tė cilat pėrfshihen edhe sqyrtimi i tė drejtave te njeriut, relativizmit kulturor,Islami, si dhe njė numėr fushash tė tjera. Kryesisht ka qenė e domosdoshme pikė pėr pikė tė shqyrtohen rethant socio-historike qė simbolizon me theks tė veēantė shaminė, nga koha e pushtimit kolonial
deri mė sot. Unė u pėrpoqa tė theksoj qėndrimin se ēka ndodhė nė lidhje me veshje specifike gjinore islame,dukurinė dhe mėnyrat e shamive tė kokės tė pėrdorura si stenografi pėr botėn islame dhe feja,qė shpesh dhe negativisht pėrshkruajnė Islamin.

Pėr njė kuptim mė tė plotė tė kėtij fenomeni nė kuadėr tė shoqėrive moderne ėshtė e nevojshme pėr tė diskutuar pozicionin kulturore tė relativizmit,dhe e drejta pėr tė zgjedhur si veshje "hixhabin" si e drejtė universale dhe e barabartė me tė drejtat e njeriut si tė gjitha tė drejtat e tjera tė njeriut nė tė cilat zgjedhjet dhe vendimet e individeve dhe tė individėve konsiderohen si tė shenjtė, dhe si tė tilla nė instrumentin ndėrkombėtarė i tė drejtave tė njeriut janė tė mbrojtura dhe lejohet pėrdorimin e tyre.
Pėrveē shqyrtimit teorik tė kornizės legjislative, edhe unė ofroi njė pasqyrė ēėshtjeve gjyqėsore dhe tė zbatimit praktik tė kėtyre rregulloreve qė praktikohen nė Evropėn perėndimore dhe mė gjerė.

Megjithatė, unė besoj se ēdo kontribut i im nė kėtė punim ėshtė pėr tė reflektuar nė pėrpjekje pėr tė kontekstualizuar debatin nė hapsirėn socio-kulturore tė Bosnjės dhe Hercegovinės,dhe pėr tė ėshtė e nevojshme tė merrim parasysh dhe zhvillimin historik tė grave, praktikat e veshjeve muslimane nė BiH, nga periudha osmane deri nė luftėn e dytė botrore, kur kėto nė praktik zhduken nga jeta shoqėrore dhe kuptimet qė janė tė lidhura me to nė BiH, si dhe riafirmimin e tyre nė fund tė shekullit 20-tė, dhe rėndėsi tė reja qė sjellin ikonat e vjetra, por edhe tė ngarkesės me kuptimet e vjetra nė njė kontekst bashkėkohor. Pėrveē kornizės historike dhe teorike,ndoshta tė njė rėndėsie tė madhe pėr tė gjithė ata qė e lexojnė kėtė libėr do tė jetė pėrvoja e mirėfilltė e grave myslimane nga terene pėr atė se nė ēfarė formash praktike diskriminuese hasin nė lidhje me shaminė nė tregun e punės,dhe pse ka njė mosbesim nė mes komunitetit dhe punėdhėnėsve nė arsimimin profesional dhe edukimin e kėtyre grave, si hulumtimi tregon se kėto gra nuk jan mė pak tė arsimuara dhe tė afta nė krahasim me gratė tjera, si dhe njė debat tė gjerė rreth zgjedhjes sė tyre personale, pėrvojat dhe sfidat.

Nga pėrkthyesi:

Do tė mundohem aq sa e njoh gjuhėn boshnjake tė sjellė disa shkėputje nga libri i Gjermana Sheta,Pse Shamia?
Gjermana flet mbi mbulesat e muslimanve,sfidat dhe ballafiqimi me shoqerinė,keqkuptimi dhe keqintepretimi i traditės Islame,dallimet dhe shpesh edhe fyerje ndaj grave qė mbajnė shami mbulesė tradicionale Islame,mbi tė gjitha,ajo flet edhe mbi te drejtat universale tė ēdo individi tė zgjedh vetė se si do tė vishet,kurse unė kėrkoj ndjesė nėse pėrkthimin e shohin me tė meta.
Ky pėrkthim nuk ka tė bėjė me interesa komerciale,dhe sipas kėsaj nuk dua tė marr pėrsipėr asnje pėrgjeqsi pėrsonale duke u mbėshtet nė tė drejtėn e Autores tė bėjė zgjedhje vetė tė ndonjė pėrkthyesi/e qė do tė pėrkthente librin nė gjuhėn shqipe,natyrisht nese ajo e shikon si tė nevojshme,kurse mua mė mbetet tė qėndroj nė kufij tė asaj qė lejon e drejta e autorsisė,shkėputje tė informacione tė sjella nė ueb portale me theks tė veēantė autorin/en dhe burimin e informacionit,dhe pėrkthim mundėsisht sa mė identik me tekstin e origjinės.
Pėrktheu nga gjuha boshnjake nė shqip, Xhavit Sadiku

Burim i shkėputje nga libri.Pse Shamia?/Izvor odlomaka sa knjige,Zasto Marama?

http://cns.ba/images/tekstovi/zasto%20marama-za%20web.pdf

Shamia,ky konatravers i njė metėr pėlhure

"Nėse mendoni se dallimi nė mes tė parajsės dhe ferrit ėshtė vetėm nė
njė metėr pėlhure mbi kokė,pėrgatitene pėr njė surprizė mė tė mirė. "
Amina Wadud

"Ėshtė mė e lehtė pėr tė thyer njė atom se sa paragjykimet."
Einstein

Veshja ėshtė njė fenomen i vjetėr sa vetė njeriu. Nė mėnyra tė ndryshme
njeriu qė nga zanafilla e tij bėn zgjedhjen e veshjeve nė periudha tė ndryshme tė zhvillimit njerėzor,inicon origjinėn, statusin,pėrkatėsinė etj. Kodi i veshjes pėrfshin edhe mbulesėn e kokės,ku etnologėt nė faza tė ndryshme tė civilizimit dhe tė historisė njerėzore, e kan lidhur me simbolizime tė shumta dhe kuptime.
Koka, nė mėnyra tė ndryshme dhe pėr arsye tė ndryshme ėshtė mbuluar,dhe mbulohet nga burra dhe gra, tė pasur dhe tė varfėr, nė tė gjitha kulturat dhe qytetėrimet (Guindi, Galter).

Ky libėr merret me praktikat e veshjeve muslimane.Ato
manifestohen nė mėnyra tė ndryshme nė kontekste tė ndryshme
dhe kultura dhe kanė kuptime tė ndryshme. Arsyet pėr kėtė
praktika mund tė jenė tė lidhura me traditat, fesė dhe besimit fetarė, qėndrime politike ose njė kombinim i tė gjithave qė mund tė jenė mjaft tė veēanta nė krahasim me pėrvojėn private, individuale dhe me karakterin e mbajtėses tė shamisė. Megjithatė, ky libėr merret me mbulimin specifik (tė kokės dhe trupit) tė muslimaneve, kur pjesėrisht ose tėrėsisht ėshtė nė lidhje me identitetin e tyre fetar. Nė literaturė qė pėrdoret, kur ėshtė fjala pėr kėtė fenomen, ne gjejmė interpretime tė ndryshme dhe pėrdorim terme. Nė rajonin tonė, kur je duke folur pėr gratė muslimane, mė sė shpeshti pėrdor termin "mbuluar"ose fraza apo(sintagma) "qė mbante hidžaba ose ma (h) rame". Prandaj, kryesisht do tė pėrdorim kėto terme.

Islami dhe Hixhabi (Mbulesa)

Islami,thėnė kushtimisht, ka dy fillime.
E para ėshtė zanafilla, kur paraardhėsit e njerėzimit,
dėshirėn e aktit tė parė tė njeriut tė lirė vendosin tė testojn nė mėnyrė tė barabartė
edhe nė limitet e tyre paraprake. Nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe momenti i njohjes
te pakthyeshme fizike, vdekshmėrisė tė njeriut dhe zhveshjen-simbolike3, tė cilėn e sjellė dhe e mbart vetėm parėsia morale taqwa4-,ndėrgjegje morale, apo qėndrimi moral 5.

Shėnim i im:
Auotorja kėtu edhe pse merret me tematika nga hapsira sociologjike dhe filozifi rregullat nėpėrgjithsi,sjellė edhe Ajete Kuranore qė lexuesi mė mirė tė kuptoj mbajtjen e shamisė dhe mbulesėn nga kėndi religjioz Islam,andaj simbolet numerike nė tėrrėsi sqarojn kėtė qėllim.Unė kėtu kam vendos qė Ajetet Kur`anore tė i sjellė nė mes dy imazhe qė lehtė tė dallohen Ajetet nga tėrrėsia e librit.




1 Nė Kur'an nuk ka vetėm njė term i pėrdorur pėr tė folur pėr kėtė fenomen.
Hixhab termi nė mesin e muslimanėve ka tė bėjė me njė term qė i referohet mėnyrės se veshjes dhe sjellje qė janė rekomanduar pėr gratė dhe burrat, dhe kur pėrdoret nė njė kuptim mė tė ngushtė ka tė bėjė me mbulimin e grave muslimane.
2 Marama.ose shamia kėtu ka njė kuptim mė tė gjerė sesa thjesht njė mbules qė ėshtė i vendosur nė kokė. Nė kėtė pėrdorim,"bajtje e shamisė" do tė thotė qė tė mbulojnė tė gjithė trupin (me pėrjashtim tė duarve, fytyrės dhe kėmbėve deri nė an tė mbi shputės)



"Taqwa paraqet qėndrimin moral tė qenieve njerėzore si regjent/e i Perėndisė nė tokė si individual/e dhe si njė anėtar/e, krijesė Perėndie e angazhuar nė komunitetin. "(Wadud11). Komunitet i lirė nga presionet sociale. Sipas Barazangi,tagwa ėshtė ekuilibri i devotshmėrisė qė njerėzit janė duke u pėrpjekur pėr tė arritur nė marrėdhėnie me Perėndinė, i cili thėrret pėr pėrgjegjėsi ndaj njėri- tjerėt. Kjo ėshtė njė masė - norma aktive - sipas tė cilit Perėndia nė Kur'ani bėn dallime nė mes tė individėve / kama (7). Kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi.(Rahman 10).
Fillimi i dytė historik i Islamit 6,ose mė mirė formimit tė si njė fe me modelet e krijuara tė marrėdhėnieve dhe burimi i detyrimeve ligjore qė sot quhet Islam, ėshtė parė nė shekullin e 7 tė kėsaj epoke. Pasuesit e rrugėve tė tilla, ato qė besojnė Perėndisė,
qė e pranojnė ligjin e Zotit 7,besojnė se Zoti pėrmes tyre plotėsisht si qenie njerėzore tė barabarta - nė formėn e njė mashkulli me emrin Muhamed 8,pėr herėn e fundit nė kėtė formė, dėrgon udhėzime 9.



3 "(...) Ne u patėm dhėnė ju veshje qė do tė mbulojė vendet tuaja tė turpshme, po edhe veshje madhėshtore, por edhe veshje integriteti,tagwa (devotshmėrie),kjo ėshtė mė e mira "(Kuran 07:26);
Nė pėrkthimin e Kur'anit nė gjuhėn tonė,termi tagwa devotshmėria ėshtė pėrkthyer si ndershmėria si shenjė urate ose frika nga Zoti , edhe pse vetė termi do tė tregojė njė hapėsirė ​​mė tė gjerė kuptimi.
5 Nė gjuhėn boshnjake termi tagwa ėshtė shprehur me "takvaluk".
6 Kuptimin e fjalės Islam, ėshtė "njė angazhim apo pėrkushtim ndaj Zotit," dhe kryesisht i
manifestuar nė pranimin e fjalisė "La ilahe il Allah", e cila fjalė pėr fjalė do tė thotė "Ska Zot tjetėr pėrveē Zotit,ose vetėm njė Perėndi ka. " Nė dukjen e thjeshtė tė pranimit,nė thelbin e tij do tė thotė njė liri tė plotė pėr / individet/ėt, duke hedhur poshtė tė gjitha dukuritė potenciale tė "perendive" tjera apo "perėndi" dhe qė nuk u lejon atyre pėr zotėruar atė, tė cilat mund tė pėrfshijnė ēdo gjė - nga epshi, pasioni,fama, reputacion, ose fėmijėt.
7 Muslimanėt.
8 Kan pranuar tė gjithė tė dėrguarit e mėparshėm tė Zotit nga Ademi / Adami deri te Jezusi / Isa.
9 Muslimanėt besojnė se Zoti u tregohet njerėzve vazhdimisht, pėrmes natyrės, njerėzve tė tjerė,dhe pėrmes tekstit tė gjallė kur`anor qė ėshtė konsideruar se gjithmonė komunikon me njerėzit pėrsėri.



....Ky udhėzim pėrbėhet kryesisht nga Libri Shenjtė Kur'ani,i cili nga ana e Engjulit Xhibrili (Gabriel),Perėndia ia zbriti Muhamedit a.s 10, dhe tekstet i sė cilit, sipas besimit tė Muslimanėve mbeten tė pandryshuara deri nė fund tė njerėzimit,dhe i zbatueshėm pėr tė gjitha vendet dhe kohėrat. Muhamed a.s.paraqitjen e lexoj drejtpėrdrejtė pa modifikuar,ua diktoj sekretarėve tė tij, dhe sot si rezultat kemi Kur`anin. Udhėzimet hyjnoro tė Pėrendisė pėr njerėzit, pėrveē Kur'anit, pėrbėhen nga ēdo gjė qė Profeti i Islamit ka thėnė, punoj ose tė miratuara nė heshtje,gjegjėsisht,Sunetet e tij tė shkruara nė thėniet e tij - Hadithet.
Njerėzve te veēantė tė Perėndisė nė tokė me vullnetin e lirė tė Zotit si Krijues i tyre,u jep udhėzime pėr kryerjen rekomandimeve nė tokė pėr gjatė gjithė jetės ku nė listėn e rekomandimeve nė vend tė parė ėshtė vetėdija morale, apo devotshmėria kryesisht si njė rekomandim pėr njerėzit. Kjo ėshtė thėnė drejtpėrdrejt nė ajetin e mėposhtėm: "(...) Ne ju dha rroba qė do tė mbulojė vendet tuaja tė turpshme, dhe veshje luksoze, por edhe veshje
Integriteti / devotshmėria, qė ėshtė mė e mira. "(Kur'an 7:26).I njėjti term ėshtė i pranishėm edhe nė ajetin e trembėdhjetė sure 49 ku ai thotė:
O njerėz, Ne ju krijuam prej njė burri dhe njė gruaje pėr tė krijuar ju popuj dhe fise dhe qė tė njiheni.
Shumica e nderuar nga ju te All-llahu,ėshtė ai me devotshmėrinė mė tė madhe,(ndershmėri dhe pėrgjegjsi). All-llahu di ēdo gjė dhe nuk ka asgjė tė fshehur.

Pėrkthimi i tagwa nė gjuhėn tonė ėshtė pėrdorur termi"devotshmėria" "frika nga Zoti"pėr "ata tė cilėt mė shumė i frigohen Zotit", ose"Ndershmėria". Megjithatė, siē u pėrmend mė herėt nė interpretimet,kuptimin e devotshmėria ėshtė shumė mė i plotė dhe pėrfshin njė "normė aktive" nė marrėdhėnien e njeriut me Perėndinė nė bazė tė asaj qė njeriu ka
vlerėsuar. Kjo nė pėrputhje me kėtė interpretim nuk ėshtė vetėm devotshmėria po edhe pėrkushtimin ndaj Zotit,nga njeriu ėshtė kėrkuar drejtėsia.
Nė pėrgjithėsi, rekomandimet qė Perėndia i jep qenies njerėzore janė tė lidhura me
,durim dhe besueshmėri dhe "besimin e fituar me anė tė njė kujtese tė vlerave te njeriut qė nuk ėshtė i bazuar nė pamjen,por nė veprat e mira. " (Bullock 219). Pėr mė tepėr, Zoti
identifikon dhe shqyrton njeriun si njė qenie njerėzore,njė kombinim material dhe shpirtėrore, dhe dėrgon atė nė tė drejtėn e tyre tė integritetit fizik dhe psikologjik janė tė nevojshme pėr tė pėrmbushur misionet e njeriut.Pikėrisht,kemi rekomandimet tė lidhura me marrėdhėniet midis burrave dhe grave. Edhe burrave edhe grave nė mėnyrė tė barabartė u ėshtė rekomanduar "hixhabi",gjegjėsisht, "pėrkujdesjet mos u duken dhe brenga pėr pjesėt e turpshme trupit tė tyre".

Me kėtė Zoti nė Kur'an kėshillon gratė,dhe thotė:
(...) Besimtare,ju nuk duhet tė u shihen as stolitė,dhe
asgjė pėrveē asaj qė ėshtė e dukshme,dhe pėr ate lėshoni vellon deri nė gjoksin tuaj"(Kur'an, 24:13).Nė Ajetin 59 al-Ahzab, kėto vargje janė sqaruar mė tė qartė me ajetet qė flasin pėr praktikat e veshjeve tė grave.
Perėndia seksualitetin njerėzor e konsideron te dėshirueshme, por nė aspektin emarrėdhėnie tė caktuara qė janė bazuar nė pėrgjegjshmėrinė. Prandaj,burrit dhe gruas u rekomandohet tė mos u tregojnė pjesėt estolive tė tyre njerėz qė nuk u janė tė lejuara ndėrveprimet me to, me qėllim tė vendosjes sė burrave dhe grave nė pozitėn e aktorėve tė barabartė, tė cilėt bashkėrisht do tė veprojnė nė komunitet.Nė shoqėri tė sotme ka mėnyra tė tjera tė mundshme pėr tė arritur tė njėjtėn
qėllim, por sjellja e tillė sigurisht qė janė njė nga alternativat e pėr rregullimin e marrėdhėnieve nė shoqėri dhe krijimin e menyrava sociale.

Ndryshe nga disa fe tė tjera, Islami ortodoks e pranon se seksualiteti ėshtė njė aspekt normativ i jetės.Seksualiteti personal dhe feja nuk janė nė kundėrshtim me njėri-tjetrin. Praktikimi i marrėdhėnieve seksuale ėshtė i kufizuar nga kufijtė e martesės.
Njė burrė dhe grua qė nuk janė palė nė njė kontratė martese ,marrėdhėniet duhet tė deseksualizohen. Kjo pėrfshin supozimin se bashkėveprimi midis sekseve mund potencialisht tė pėrfshihen nė tension seksual. Islami pranon seksualitetin dhe lindjen e fėmijėve grave dhe burrave, dhe sugjeron nevojėn qė tė rregullojnė marrėdhėniet e tyre nė publik. (El Guindi 136).
Perėndia haptazi u drejtohet grav, kur ai thotė: "O Pejgamber,
thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve,le tė zgjasin dhe lėshojnė rrobat e tyre tė jashtme mbi gjithcka. Kėshtu mė lehtė do tė dallohen dhe nuk do tė dhunohen "(Kuran 33:59) .17

Nė kėtė ajet tregohet qartė se publikimi vjen nė njė shoqėri ku
gratė nė punė publike mund tė jenė nė njė pozicion"Abuzimi", dhe pėr kėtė arsye rekomandohet edhe mbulimi i stolive te tyre kur thuhet "le tė zgjasin dhe leshojnė rrobat e tyre tė jashtme mbi gjithcka." Shpesh ky ajet ka ngarkuar pa nevojė gruan "seduktive" qėllimisht i cili dyshohet se shprehjet,se forma tėrhjekėse e saj pothuajse ngjall dhunė ose sjell ērregullim ose trazira nė shoqėri, dhe pėr kėtė arsye ėshtė e nevojshme tė mbulohen femrat nėse nuk duan tė jenė tė abuzuara ose tė dhunuara.
Nga ajeti ėshtė e qartė se e vetmja kohė e kėtij manifesti pėrshkruan situata nė rrugėt e Meka dhe Medina,qė ishte e tillė qė edhe zgjedhja e njė strategjie tė tillė ishte e thjesht,(dhe muslimanėt nė pėrgjithėsi besojnė se kjo zgjidhje vlen ende) si zgjidhje mė e lehtė pėr lėvizjen e lirė tė grave,dhe kjo nė asnjė mėnyrė nuk do tė thotė se ėshtė faji i shtrembėrimeve tė gruas. pėrkundrazi,legjitimon praninė e saj nė sferėn publike.


http://cns.ba/images/tekstovi/zasto%20marama-za%20web.pdf


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/6 13:17
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Gjermana Sheta
Zasto Marama/Pse Shami?

Perėndimi dhe Hixhabi: Orientalizmi dhe krijimi i imazhit tė tjetrit/ vjen pėrmes hixhabit

Qė nga paraqitja e Islamit si fe dhe kontakti me botėn jo Islame, kryesisht tė kulturės sė krishterė, vinė edhe reakcionet e para mbi tė. Kėto reagime janė kritika tė ndryshme, por nėpėrgjithėsi me pėrmbajtje kritike kundėr njė fejet ė re. Dante e sheh tė dėrguarin e Islamit si "pėrqarės i botės kristiane dhe i jep atij ferrin dhe vlersimin mė tė ulėt pėr mėkatin e tij tė madh." (Hassan). Shėn Toma i Akuinit pėrshkruar Islamin si asgjė mė shumė se njė instrument qė ėshtė krijuar pėr tė kėnaqur lakminė e Muhamedit. (Hassan). Megjithatė, kjo nuk ishte e mundur tė parashikojnė se ēfarė pasoja do tė kenė kėto dhe qėndrime tė ngjashme kryesisht tė mendimtarėve tė krishterė,pėr tė kuptuar tė ardhmen e Islamit nė mendje tė Perendimit.Ndarja botės nė"Perėndimi" dhe "Lindje" sigurisht nuk ėshtė njė zgjidhje pėr vetė faktin se me kėtė ndarje fillon teza e Perėndimit si i pėrparuar dhe superiore, dhe Lindja e si tė prapambetur dhe inferior( e pavlefshme).

Kėto ndėrtime paraqesin gjendjen e mendore tė individėve / pėr tė pranuar ata,por jo mė shumė sa vendndodhja e tyre gjeografike. Kjo ndarje nė dy pjesė na ēon nė orientalizim, icili pėr Perėndimin ka qenė prej kohėsh i vetmi, dhe ende ėshtė mėnyra mė dominuese pėr tė shikuar Islamin,me ketė edhe gratė nė Islam. Dhe kjo ėshtė ajo qė pėr shikuar "Muslimanėt pėrmes prizmit tė Islamit si statike, doktrinė monolite, prapambetur qė shpjegon dhe definon sjelljen e tyre." (Bullock xviii). Ose "Orientalizmi bėhet hapsirė studimi ose paradigmė e tė kuptuarit tė Lindjes sė Mesme dhe Islamit, me prirjen e paanshmėrisė, por ėshtė i bazuar kryesisht nė udhėrefime paragjykimesh dhe inferioritetit tė tyre tė qenėsishme." (Bullock 2).

Si e tillė, mbulimi i grave muslimane si njė simbol i qartė dhe e dukshme,me kėnaqsi ėshtė shėndrruar nė njė simbol tjetėrsimi dhe inferioriteti. Ėshtė e vėshtirė pėr tė pėrcaktuar saktėsisht nga ku vjen vlersimi i mendimi tė Perėndimit,vetė mbuloja ėshtė shtypėse dhe negative pėr gratė, por, siē thotė Leila Ahmed, ėshtė e qartė qė kolonistėt tė pėrdorni vetėm kėtė pėrqėndrim tė ri mbi statusin e grave pėr tė justifikuar pushtimin dhe kolonizimi i Lindjes sė Mesme.(duke cituar Bullock 1). Kjo ėshtė e qartė nga qėndrimi nė tė cilėn ėshtė menduar se nė mungesė tė krishterimit, nuk ka tė mėsuar pėr ngritje tė karakterit dhe pozitėn e grave muhamedane nė cilindoqoft vend,dhe pėr aq kohė sa ajo pranon Kuranin si njė udhėzues nė besim, ajo padyshim do tė jetojnė njė jetė tė gjymtuar me tė cilėn ai e dėnon. (Bullock 1).

Kėshtu, sipas Katherine Bullock, duke u mbuluar shėndrohen nė simbol tė njė"statusi tė pėrgjithshėm tė degraduar tė grave, dhe metafora degjeneruese pėr tė gjithė Lindjen e Mesme e cila ėshtė e bazuar nė mendimin orientalist Europian" (2). Jo vetėm Perėndimi pranoi idenė e mbulimit si diēka shtypėse, por edhe komunitetet lokale tė elitės perėndimore nė bashkėsi myslimane me qėndrimin e pranimit orientalist tė mbulesa pėr gratė. Gjithashtu, pjesė e elitave lokale kan qenė pėr tė u zbuluar grat pėr ate se, kryesisht ata mendonin se mbulimi (veēanėrisht mbulimin e fytyrės), mbyllyn gratė gjėrė e gjatė,krijohen barriere pėrparimi, emancipimi dhe pėrparimi nė arsim. Ata besonin se me zbulimin e (fytyrės) sė gruas do tė forcohet femra nė shoqėri, sigurohen mundėsi pėr shkollim dhe eventualisht,punėsim. Zbulimi i grave myslimane ėshtė gjithashtu duke u bėrė pjesė e rėndėsishme elitave muslimane lokale nė pėrpjekjet e tyre pėr tė kapur Perėndimin.

I tėrė debati nė lidhje me zbulimin e grave behet me qėllim pėr tė hyrė nė poret e popullatės lokale, ku njėra anė ėshtė elita properėndimore e orientuar dhe tė tjerėt qė duan tė pėrqafojnė kulturėn e kolonizatorit me demonstrim shoqėrorė- ekonomik dhe sociale tė kolonizimit,kurse tė tjera pjesa tė shoqėrisė, klasave tė ulėta, mėsimdhėnėsit tradicional mysliman, dhe tė tjerėt qė kanė vuajtur pėr shkak tė kolonializmit, nuk e kan pranuar pikėpamjet e Perėndimit. (Bullock 22)
Kėto gra tė ndryshme paraqiten si mure tė montuara nė mes kolonizatorit dhe popullatės lokale.Me kėtė"qasja nė trupin e femrave,dhe me zbulimin, nė fund tė fundit dėshmon se duan tė krijojn njė mjet pėr tė arritur nė palc tė komunitetit" (Khan),ku sipas Meyde Yegenoglu thuhet se ėshtė njė pėrpjekje nga orientalistėt pėr tė shprehur dėshirėn pėr zbulimin e kolonisė, sepse nė fakt me rezistencen e femrės dhe mbulesės bėhet pėr qėllim tė rezistencės ndaj kolonizimit. Me fjalė tė tjera, nė sytė e kolonizatorėve vetėm mbulesa ėshtė njė shenjė e mjaftueshme e rezistencės. (Cituar nė Khan).

Kėshtu pėr shembull nė Algjeri,fushat kundėr mbulojės ėshtė intensifikuar qė nga vitet 30-tė, sė bashku me avokimin e fushatės franceze tė edukimit tė grave, ku tė dyja janė portretizuar si reciprokisht ekskluzive. Nė kėtė mėnyrė, mbulimi i muslimaneve ėshtė duke u bėrė njė simbol i identitetit musliman tė komunitetit, por edhe njė simbol i pengesave pėr pėrparimin e tij. Situata paralele nė BiH(po edhe nė trojet shqiptare)/mendimi im/do tė tregohet mė vonė. Gjithashtu, sot nė botėn mediale "shamia ėshtė simboli stenografik si shenjė pėr tė gjithė botėn muslimane." (Bullock 1).Fotografi tė grave me shami janė pėrdorur shpesh gjatė raportimit nė lidhje me terrorizmin apo fundamentalizmin edhe pse ato gra skan asgje tė me keto raportime. Ėshtė e sigurt se disa nga ngjarjet e shekullit tė njėzetė kan ndikuar edhe nė shami stereotipizimin modern perendimorė,dhe konfirmimin e disa ndėrtime tė themeluara me pikpamje orientaliste, tė tilla si detyrimi i veshur "ombrella" nė Iran, pas revolucionit islamik nė 1979., detyrimi i veshur burqa nė Afganistan nėn qeverinė e talebanėve, dhe dhuna e grupeve tė caktuara radikale nė emėr tė Islamit nė Egjipt, Algjeri dhe Izrael. (Bullock XXXIII). Ėshtė e nevojshme pėr tė shtuar diskursin e egzotizuar lidhur direkt me kolonizimin, ku shamia ėshtė parė si "vello e misterioze," diēka konfidenciale, erotike, njė pjesė edhe si e harem mjedisit . (Galter 88).

Edhe pse mbulimi i grave muslimane sjellė shumė kuptime nė tė,qė do tė thotė se kuptimi mė dominues i cili i ėshtė dhėnė shamisė, mėnyra qė i pėrshtatet mirė krijimi i imazheve tė larta tė Perėndimit -gjoja, shtypja. Pėr mė tepėr ato shtojn edhe prapambetje dhe analfabetizmin, praktikat patriarkale dhe pabarazia gjinore. Nė disa vende myslimane dhe shoqėri,jo arsimimi i madhe i grave dhe pėrjashtimi nga jeta publike,kontribuojnė nė krijimin e imazheve tė tillė pėr Islamin, kėshtu qė ėshtė e rėndėsishme tė bėhet dallimi midis asaj qė ėshtė mesazhi i Islamit dhe asaj qė ėshtė praktikuar nga disa muslimanė me specifikime kulturologjike.Megjithate,pikėrisht qėndrimet e njėanshme, tė cilat rrallė lejojnė njė interpretim tė ndryshėm, i kan sjellė udhėheqsit e shoqėrive perėndimore sot nė njė nga sfidat mė tė mėdha qė kanė dalė qė nga themelimi i sistemit tė njeriut modern dhe tė drejtave tė njeriut,dhe ajo ėshtė: ēfarė duhet tė bėni kur dikush zgjedh tė ushtrojė tė drejtėn e saj pėr tė zgjedhur edhe besimin - si njė bazė themelore e tė drejtave te njeriut dhe vendos tė veshi shaminė, simbolim mė i tė kontestuar tė Perėndimit pėr shekuj me radhė.


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/10 8:54
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Gjermana Sheta

Zasto Marama/Pse Shami


Hixhabi si njė e drejtė njerėzore




"Vetėm pėr shkak se ju jeni tė ndryshėm nga unė, vėllai im, unė nuk kam frikė, pėrkundrazi kjo mė pasuron mua." Antoine de Saint Exupéry


"E pra unė nuk shoh ndryshim pse ata luftojnė aq shumė kundėr nesh. E drejtė ėshtė tė jesh i zbuluar. E drejta ėshtė pėr t'u mbuluar. E drejta ėshtė e drejtė. "(shėnime nga tereni)



"Nga pikėpamja islame ėshtė gabim pėr tė detyruar gratė tė jenė tė mbuluara, nga perspektiva e tė drejtave tė njeriut ėshtė e gabuar pėr tė detyruar ata pėr t'u zbuluar." Tarik Ramadan




Images/Hijab Stylist


Tė drejtat Universale tė njeriut nė Perėndim dhe Islami

Premisat themelore tė sistemit tė tė drejtave tė njeriut modern, ėshtė ideja e njohjes sė lirisė dhe dinjitetit tė lindur tė ēdo qenienje njerėzore, dhe njohjen e tė drejtave tė barabarta dhe tė patjetėrsueshme tė tė gjithė anėtarėve tė familjes njerėzore. Mbi kėtė bazė janė realizuar parimet e mosdiskriminimit tė ēdo elementi dallues tė qenieve njerėzore: raca, ngjyra, seksi, gjuha, feja,pėrcaktimi politik apo tjetėr mendim dhe besim,i origjinės kombėtare apo shoqėrore, pasurisė, lindjes ose rrethanave tė tjera. (Baksic-Muftic 109).
Pikėrisht me njohjen e tė drejtave tė patjtėrsueshme,implikohet e drejta e dallimeve. Qeniet njerėzore mund tė jenė dhe janė tė ndryshėm unikat i papėrsėritshėm, individual nė ekzistencėn e tyre, tė barabartė nė tė drejtat me tė gjitha dallimet, e tjera, qė ėshtė i njohur nga tė gjithė tė tjerėt dhe tė ndryshėm, me vlera tė njėjta dhe tė drejta tė barabarta. (Baksic-Muftic 109).

Por "nėse tė drejtat e njeriut janė tė drejtat qė dikush i ka thjesht sepse ai ėshtė njė qenie njerėzore,si edhe konsiderohen zakonisht, atėherė ata janė tė pandara dhe
universale pėr tė gjitha qeniet njerėzore.Ato gjithashtu janė universalisht tė vlefshme nė lidhje me tė gjithė personat dhe institucionet. "(Donnelly 1). Universaliteti i tė drejtave tė njeriut kėshtu bėhen njė parakusht pėr realizimin e tė drejtave tė njeriut tė pėr tė gjithė njerzit.Prapėseprap, kur ėshtė fjala pėr debatin mbi mbajtjen e shamisė nė kontekste tė perėndimorėve shpesh kėtė fenomen e vė nė relativizmin kulturor, dhe sė bashku me disa praktika tė tjera justifikohet vetėm si diēka qė ėshtė e huaj pėr perėndimorėt, dhe ėshtė e natyrshme tė njė kulture"tė dytė".NdėrsaDonnelly thotė, "ajo qė ne e quajmė relativizėm radikal kulturore beson se kultura ėshtė burimi i vetėm i vlefshmėrisė sė ligjit moral ose rregulla, ndėrsa uverzalizmi radikal nė anėn tjetėr beson se kultura nuk ėshtė aspak e rėndėsishme pėr vlefshmėrinė e tė drejtave morale dhe rregulla qė janė universalisht tė pranueshme." (109

Ai pranon se sigurisht ka dallime kulturore nė natyrėn njerėzore dhe se ajo jo vetėm qė lejon, por kėrkon njė vlerėsim tė variacionit kulturore nė tė drejtat e njeriut, por konsiderojnė se nėse ligji i bazuar vetėm nė rregullat spefike kulturore sociale, siē ėshtė mbėshtetur nga ana e relativizmit kulturorė radikal,tė drejtat e njeriut nuk do tė ekzistonin. Nuk do tė kishin egsistuar as disa tė drejta qė disa qenie njerzore i kan.(112).

Paraqitsit e idenve te relativizmit kulturor nė pėrgjithėsi tentojnė tė promovojnė idenė se tė gjitha vlerat dhe parimet nė lidhje me njė kulturė tė veēantė, dhe se nuk ka standarde universale me tė cilat ėshtė e mundur pėr tė krahasuar kultura tė ndryshme. Kėshtu shaminė e barazojnė nė njė shkallė kulture tė veēantė, e huaj dhe e papėrshtatshme pėr perėndimorėt, dhe kėshtu nė njė farė mėnyre ato kan justifikuar ligjin e kufizuar tė shamisė.Pozita e relativizmit kulturorė ēon nė njė situatė nė tė cilėn ēėshtjet e krahasimit i vėnė nė dyshim e tė drejtat e njeriut me tė drejtat ndėrkombėtare tė njeriut, tė cilat janė gjetur nė Islam.
Sepse ka njė supozim themelor "qė myslimanėt nuk e konsiderojnė tė drejtave e njeriut nė tė njėjtėn mėnyrė qė e bėjnė nė Perėndim, dhe nuk pėrpiqen pėr t'i mbrojtur ata nė tė njėjtėn mėnyrė",dhe (Mayer),ka lėnė tė kuptohet se muslimanėt dhe perėndimi janė dy kategori reciprokisht ekskluzive(tė ndara) . Sipas Mayer, "mbrojtėsit e relativizmit kulturor sugjerojnė se ka njė tė vetme, autoritative,pozitė e identifikueshme kulturore islame nė lidhje me ēėshtjet e ligjit - dhe ato supozojmė se sistemi islam i tė drejtave tė njeriut pėrfaqson kėtė pozitė." (10).

Nė kėtė mėnyrė, zgjedhja e njė gruaje tė mbajtjes sė shamisė nuk ėshtė parė nė tė drejtėn universale tė njeriut pėr lirinė e zgjedhjes, lirinė e fesė dhe mbrojtjen e dinjitetit njerėzor, por thjesht si diēka e huaj pėr ta, veēanėrisht njė kulturė e caktuar nė tė njėjtin nivel me raste vrasje tė qėllimshme ose mutilicimin gjenital femėror.Me kėtė, nė mėnyrė tė gabuar ėshtė identifikuar kultura islame me kulturat e vendeve tjera.Nė lidhje me kėtė drejtim, Shirin Ebadi, e cila pėr punėn e saj nė fushėn e tė drejtave tė njeriut nė vitin 2003 u nderua me Ēmimin Nobel, tha:
Unė jam njė muslimane (...)Qėllimi im ėshtė tė tregojė se ato qeveri qė shkelin tė drejtat e njeriut duke iu referuar nė Islam,kan abuzuar Islamin. Ata shkelin tė drejtat e njeriut dhe fshihet pas argumenti se Islami ėshtė nė kundėrshtim me lirinė dhe demokracinė (...) Ideja e relativizmit kulturor nuk ėshtė tjetėr vetėm njė justifikim pėr shkeljen e tė drejtave tė njeriut (...) Ata pohojnė se relativizmin tonė kulturor e pamundėson zbatimin e tė drejtave tė njeriut. Kjo ėshtė vetėm njė justifikim.Tė drejtat e njeriut janė njė standard universal. Ato janė njė pjesė integrale e ēdo feje dhe ēdo qytetėrimi. (Cituar nė Mayer 20)

Nė mėnyrė tė ngjashme, konkluzionet qė dalin nga Deklarata Bejrutit pėr mbrojtjen rajonale tė tė drejtave tė njeriut nė botėn arabe pėrfaqėsojnė vetėm universalitetin e tė drejtave tė njeriut dhe pajtueshmėrinė e tyre tė plotė me Islamin:
Specifikat civilizuese dhe fetare nuk duhet tė pėrdoren si bazė pėr dyshim dhe pyetje tė universalitetit e tė drejtave tė njeriut. Ata e meritojnė respektin pėr specifikat qė kan ato qė mundėsojnė qytetarėt tė fitojnė kuptim e barazisė, dinjitetin dhe tė pasurojnė kulturėn e tyre dhe jetėn e (...)Me kėtė shkojm deri aty ku parimet tolerante te Islamit dhe fesė nė pėrgjithėsi, nuk duhet tė vendosen nė njė konflikt tė rreme me parimet e tė drejtave tė njeriut . (Cituar nė Mayer 19).

Ēfarė ėshtė e rėndėsishme ėshtė fakti se, sipas Donnelly, nė kushtet e shoqėrisė moderne nė veēanti tė mekanizmave tė sė drejtave tė njeriut,ėshtė me rėndėsi pėr tė mbrojtur dinjitetin njerėzor.
Shteti modern, ekonomi moderne, ėshtė i detyruar nga vlerat moderne tė formojnė njė komunitet relativisht autonom tė individėve qė u mungon pozita dhe mbrojtja e ofruar nga njė shoqėri tradicionale (122).


Prandaj,si dinjitet njerėzor,nuk janė karakteristikat kolektive po ato individuale tė ēdo individi / e,mbase mbrojtja e tyre mund tė arrihet vetėm nė nivel individual. ZilkaSpahić-Shiljak,pėr kė thotė se "vlerėsimi i dinjitetit tė njė personi del si njė argument kyē nė legjitimimim, ose mohimin e tė drejtave individuale qė individėt tė gėzojnė tė drejta tė caktuara dhe liritė". (LB 517)

Edhe pse ndonjėherė pėrdor argumentin se Islami nuk ėshtė nė pėrputhje me sistemin univerzal tė drejtave tė njeriut, Zilka Spahiē-Shiljak, pretendon se trashėgimia ligjore islame ėshtė bazuar nė saktėsis tė njėjtė me tė drejtėn ndėrkombėtare, pėrkatėsisht: dinjitetit personal, respekt pėr jetėn e njeriut dhe lirinė e zgjedhjes. (518).Nė pėrputhje me kėtė, Khaled Abou El Fadl thotė se angazhimi pėr tė drejtat e njeriut nė Islam nuk do tė thotė mungesa e angazhimit ose mungesa e vullnetit tė Perėndisė pėr bindjen ndaj Perėndisė, por nė vend tė kėsaj ėshtė lidhur njė pjesė integrale e kremtimit tė dallimeve njerėzore,pėrkushtim respekti dhe pėrkulje para Zotit dhe sunduesit, ushtrimi i mėshirės dhe aspiratave pėr tė arritur qėllimin pėrfundimtar tė drejtėsisė. (Islami 22).

Ai beson se pengesa mė e madhe pėr zhvillimin e tė drejtave tė individit nė Islam vjen mė shumė nga muslimanėt modern, sepse, sidomos nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar, njė numėr i konsiderueshėm i muslimanėve bėri supozimin e pabazuar se ligji islam ėshtė e angazhuar kryesisht nė detyrat dhe jo nė tė drejtat, dhe se koncepti islam i ligjit ėshtė kolektiv e jo individualist. Tė dy supozimet, megjithatė, janė tė bazuara vetėm nė qėndrimet kulturore jo perėndimorė si "tjetėr", dhe nevojėn pėr tė bėrė njė dallim. (Islami 22). Ai beson se koncepti i tė drejtave individuale, nė fakt, ėshtė mė e lehtė pėr tė justifikuar nė Islam se sa orientimet kolektive (23), sepse njerėzit e Perėndisė,tė dėrguarit dhe sundimtarėt/et nė tokė, dhe kjo ėshtė baza i postit tė sunduesve dhe besimtarėve/ve tė marrin pėrgjegjėsis individuale vetjake para Perėndisė,me kėtė edhe themeli i tė drejtave tė njeriut dhe barazi. (68).

Tė drejtat njerėzore moderne janė projektuar pikėrisht duke mbajtur parasysh shkeljet e caktuara themelore apo kėrcėnimet standarde ndaj dinjitetit njerėzor. (Donnelly 122).

"Nė interpretimin e Kur'anit dhe praktikės sė Profetit dinjiteti kuptohet si,te drejta te pandara dhe te padhunueshme tė njeriut, tė dhuruar nga Perėndia qė nga akti i krijimit." (Spahiē-Shiljak,Nga libri Dinjiteti 517).Kėshtu status tė veēantė tė qenieve njerėzore dhe dinjitetin e personit tė tij / saj, nis nga dhuratat e marra tė tij/saja nga Perėndia,dhe mu pėr kėtė ai / ajo ka detyrat dhe pėrgjegjėsitė (517). Megjithatė, Al-Gazali thekson se liria e zgjedhjes ėshtė ēelėsi pėr pozitėn superiore tė njeriut, sepse as engjėjt as kafshėt nuk mund tė ndryshojė pozicionin e tyre, por njė njeri mund tė ndryshojė sepse ka edhe zgjedhje. (Cituar nga Spahić-Spiljak,libri Dostojanstvo/Dinjiteti 517). Dhėnia e vullnetit tė lirė,gjegjėsisht asaj/ tij / tė bėje zgjedhjen e lirė ėshtė njė parakusht i saj/ tij i pėrgjegjėsisė individua edhe pėrpara Perėndisė. (Spahiē-Siljak, LB 520).

"Sot kuptohet si koncept i tė drejtave tė njeriut. Kjo do tė thotė se tė gjithė njerėzit janė tė barabartė nga lindja dhe kanė tė drejta universale njerėzore. "(518). Dinjitetin e qenieve njerėzore dhe tė drejtėn pėr zgjedhjen e lirė,kjo pėrfaqėsonė postulatin mė tė rėndėsishėm tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe tė Islamit.


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/10 13:37
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Gjermana Sheta
Zasto Marama/Pse shami?


Normat ndėrkombėtare tė drejtave tė njeriut nė lidhje me hixhabin
Images/ Turkish Hijab


Pėrkrah mbrojtjes dinjitetit njerėzor dhe e drejta pėr zgjedhjen e lirė, dhe liria e besimit nė sistemin e tė drejtėsi ndėrkombėtare ėshtė njė e drejtė themelore njerėzore. Mbrojtja e kėsaj tė drejte nė dokumentet e shekullit 16-tė dhe kėndej, simptomatikisht tregon faktin se liria fetare ishte shpesh subjekt i shtypjes. (McGoldrick 2).
Ėshtė e njohur se tė drejtat e njeriut zbatohen nė sisteme tė ndryshme politike nė Shtete tė themeluar nė fe,shteteve me shtetėsi tė njohur fetare, shtet laik dhe shtete anti-fetare (Atesit). Kėshtu,dokumente qė merren me tė drejtat e njeriut janė tė bazuara nė premisat se ka sisteme tė ndryshme socio-politike, sisteme qė janė, nė parim, tė aftė pėr tė garantuar tė drejtat e njeriut. (McGoldrick 22)
Dominic McGoldrick supozon,se problematikat e veēananta pėr tė drejtat ndėrkombėtare tė njeriut, janė shtete tė krijuara nė baza fetare tė cilat kushtėzojnė pranimin e tyre nė mesin e detyrimeve kombėtare tė tė drejtave tė njeriut nė pėrputhshmėri me ligjin islamik. (26)


26 Nė ligjin islam pėrfshihen opus interpretime tė ndryshme,dhe kjo i referohet interpretimit te ligjit Islam.

Megjithatė, as shtetet laike nuk janė pa problema, sidomos kur ėshtė fjala pėr respektimin e lirisė pėr tė manifestuar fenė nė publik. (23).

Debati mbi hixhabin(shamin) nė sferėn publike ka qenė prej kohėsh i pranishėm nė Evropė,dhe prapė ai ishte aktuelizuar nė vitin 2004 kur Franca miraton ligjin pėr tė ndaluar simbolet fetare nė institucionet arsimore.Ky ligj nė Francė de fakto pengon gratė e mbuluara tė ken qasjen nė sistemin arsimor. Megjithatė, ky debat ka ekzistuar para dhe pas miratimit tė ligjit, si nė publik dhe organet gjyqėsore zyrtare, kryesisht tė lidhura me arsimin dhe punėsimin e grave tė mbuluara. Debati rezultoi me njė rezultat gjykate mjaft negative pėr gratė qė veshin shami,dhe kan miratuar ligjin nė disa vende evropiane qė parandalojnė arsimim dhe punėsim tė grave me shami, dhe, nėn ndikimin mė lart, mendimi i pėrgjithshėm negativ i shoqėrisė ndaj hixhabit.

Nga perspektiva e tė drejtave tė njeriut, ēėshtja e hixhabit mundėson tė trajtohet nė mėnyra tė ndryshme. Kjo ēėshtje, sidomos kur lidhet me punėsimin, pėrfshin njė numėr tė tė drejtave tė njeriut.Njė pyetje mbi hixhabin kryesisht nė Evropė dhe mė gjerė nė Perėndim, vetėm shkon direkt nė tė drejtėn e fesė, tė drejtėn pėr tė manifestuar fenė nė publik, dhe pėrfshin, ndoshta tė konfrontohet me tė,spektri i njė game tė tėrė tė tė drejtave tė njeriut: e drejta e privatėsisė, tė drejtėn pėr arsimim, tė drejtat e jo-diskriminimit nė punėsim,qė sjell nė pyetje (nė) pajtueshmėrinė e manifestimeve tė fesė dhe tė barazisė gjinore. Unė besoj se asnjė nga kėto tė drejta nuk mund tė vihet nė pikėpyetje pėr vetė aktin e zgjedhjes sė hixhabit, dhe se hixhabi nė asnjė mėnyrė a priori nuk bien nė kundėrshtim me barazinė gjinore, dhe tė punėsimit si dhe jeta e pėrditshme e grave nuk mund tė kushtėzohet me heqjen e saj (shamisė).

Deklarata Universale e tė Drejtave tė Njeriut tė OKB-27 nė mėnyrė tė qartė mbron dinjitetin e njeriut (neni 1) dhe tė drejtėn e lirisė sė mendimit, besimit dhe liri tė mendimit (neni 18). Gjithashtu, Pakti Ndėrkombėtar mbi tė Drejtat Civile dhe Politike nė nenin 17, 28 mbron tė drejtėn e jetės private, dhe nė Nenin 18 thotė se "ēdo person ka tė drejtėn e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe fesė, tė cilat mund t'u nėnshtrohet vetėm pėrkufizime qė janė tė pėrcaktuara me ligj dhe janė tė nevojshme pėr mbrojtje publike, sigurinė pėr shėndetin, tė moralit,dhe respektimin e tė drejtave dhe liritė themelore tė tė tjerėve."Paktin e zbaton Komiteti pėr tė Drejtat e Njeriut. Puna e tij ėshtė e bazuar nė raportet e paraqitura pėr palėn Kontraktuese, si dhe ankesave tė individėve qė mund tė bėjnė ato vende qė janė nėnshkruese tė Protokollit tė parė Opsional. Ky komitet gjithashtu ofron anėtarėve tė Paktit (Besėlidhjes) sqarim tė disa akteve pėrmes komente tė pėrgjithshme tė Komitetit.Pėr tė vendos rregullat e legjislacionit i cili nuk lejon mbajtjen e hixhabit,janė tė nevojshėm komentet e pėrgjithshem Nr. 28 dhe 22. Nė komentin e Pėrgjithshėm. 28 thotė qė Shtetet nėshkrues tė Konventės duhet tė dėrgojnė informacione mbi rregulloret specifike qė lidhen me veshje,dhe qė kan tė bėjnė me veshje qė mbahen nė publik. 29

Komiteti thekson se kėto rregullore mund tė thuren me shkelje ​​tė shumta tė tė drejtave tė tilla si mosdiskriminimi, e drejta e privatėsisė, ose tė drejtėn e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe fesė: "nė qoftė se u kėrkon tė grat tė veshin rrobat qė nuk janė nė pajtim me religjionin e tyre apo lirisė sė shprehjes". Pra, bazuar nė interpretimet e ofruara nga Komiteti tregojnė se rregullat specifike qė lidhen me veshje mund drejtpėrdrejt tė shkelin disa nga tė drejtat e njeriut. Komenti i pėrgjithshėm i Komitetit No 22. 30, interpretojė nenin 18 tė Paktit dhe thekson se liria e manifestimit tė fesė apo bindje pėrmes besimit,kryerje tė rituale tė riteve fetare dhe edukimi fetar pėrfshin njė gamė tė gjerė tė punės, duke mos kursyer praktikėn e fesė apo tė besimit "mund tė pėrfshijnė jo ritual vetėm, por edhe disa aktivitete tė tilla si kufizime tė caktuara diete, veshur me rroba tė veēanta ose kapelė. "Me ketė koment Komiteti ėshtė afėr tė shpjegoi se e drejta e lirisė sė shprehjes dhe tė praktikės fetare mund tė pėrfshijė " mbantje tė veshje specifike ose kapelė",me tė cilėn nė mėnyrė tė pashmangshme pėrfshin edhe hixhabin.


Deklarata mbi Eliminimin e tė Gjitha Formave tė Intolerancės dhe tė Diskriminimit tė bazuar mbi fenė dhe besimet (31) nė natyrėn e saj ligjore nuk ėshtė e detyrueshme, megjithatė, duhet tė shėrbejė si udhėzues pėr shtetet palė nė lidhje me ēėshtje qė trajtohen direkt.Tė drejtat nė pėrgjithėsi elaborohen nė detaje edhe me parimet mė parė tė pėrmendura.Mbikqyrja e saj i takon Raportuesit/es tė veēantė te monitorimit pėr lirinė e fesė apo e drejta e besimit tė Komisionit tė OKB-sė pėrmes raporte tė rregullta.

Raportuesi Special pėr Lirinė e Fesė dhe tė besimeve tė OKB-Asma Jahangir, nė raportin e saj tė janarit 2006.pėrmend kriteret e pėrgjithshme me tė cilat ėshtė e mundur tė vlerėsohet perspektiva e tė drejtave e njeriut dhe kufizimet ose ndalimin e mbajtjes sė simboleve fetare. Sipas analizave tė saj, kėto janė disa nga indikatortė e aktiviteteve qė nuk janė nė papajtueshme me tė drejtat ndėrkombėtare tė njeriut: kufizimet qė pengojnė lirinė e individit/es pėr tė shprehur fenė e tyre ose besimin pėrkatės; kufizime qė synojnė tė rezultojnė me diskriminim tė dukshmė tė kamufluar me theks tė veēant,nga ndarja e fesė apo besimeve; kufizime, ku vėmendje e duhur i kushtohet karakteristikave specifike tė feve ose besimeve tė veēanta, pėr shembull.qė duket se ndikojnė me ndalime tė pėrgjithshme nė njė fe tė veēantė i cili parashikon pėr tė veshur disa rroba se sa nė disa fe tė tjera apo besimet qė nuk kanė theks tė veēantė mbi tė. (17).


27 Miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė nė vitin1948

28 Miratua nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė OKB nė vitin 1966. Komentin e Pėrgjithshėm Nr 29. 28 tė vitit 2000/03/29. Komentin e Pėrgjithshėm Nr 30. 22 tė vitit 1993/07/30.

31 Miratuar nga Asambleja e Pėrgjithshme e OKB-sė nė vitin 1981


Me kėtė, kufizimi i hixhab veshjes ėshtė nė tė gjithė treguesit e pėrmendur sepse ajo pengon lirinė e individėve, tė ēon nė ndarje qė varen nga feja (mė tė prekura nga legjislacioni i paraqitur janė gratė muslimane),dhe duket se ndalesat e pėrgjithshme mė shumė ndikojn nė fe tė caktuara , nė kėtė rast nė Islam.

Kėshilli i Evropės, si dhe institucionet mė tė rėndėsishme nė ēatinė e Evropės kanė tė bėjnė me promovimin dhe mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut nė Konventėn Evropiane tė tė Drejtave dhe Lirive tė Njeriut nė mėnyrė tė ngjashmemi mbron kėto tė drejta. (32)

Konventa aktuale ėshtė e detyrueshme pėr tė gjithė nėnshkruesit dhe nė kėtė merret pėr tė vendosur Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut para sė cilit mund tė paraqitet ēdo person nga shtete qė kan nėshkruar Konventėn i cili konsideron se i jan kbrcnuarė tė drejtat e tij sipas Konventės. Para se padia tė arrij nė Dhomėn Gjyqėsore, ėshtė e nevojshme pėr tė marrė njė vendim nė lidhje me pranimin e ankesės nė bazė tė procedurės dhe pranueshmėrinė. (33 )

Rezultati pėrfundimtar nė shumicėn e rasteve gjatė shqyrtimit tė drejtave tė njeriut,gjyqi ėshtė duke u pėrpjekur pėr tė gjetur njė ekuilibėr midis tė drejtave tė interesit. Kėshtu, organet ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut, si Gjykata Evropiane e tė Drejtave tė Njeriut nė mėnyrė tė pashmangshme pėrpiqet nė rradhė tė parė tė respekton me njė rėndėsi tė veēantė vendimin e shtetit nė drejtim tė bilancit. Ky ėshtė e ashtuqujturi diskrecion i shtetit.

E ngjashme me Deklaratėn e OKB-sė,edhe kjo Konventė, nė lidhje me kėtė ēėshtje, mbron tė drejtėn e jetės private (Neni 8), si e drejtė e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe fesė (Neni 9) dhe me kufizime tė tilla qė janė tė pėrcaktuara me ligj dhe janė tė domosdoshme nė njė shoqėri demokratike nė interes tė sigurisė publike, pėr tė mbrojtur qetsinė publike, shėndetin dhe moralin publik, ose nė mbrojtje tė drejtave dhe lirinė e tė tjerėve (neni 9).

32 Konvent e miratuar 1950
33 Rastet nė Gjykatėn Evropiane tė Drejtėsisė nė lidhje me mbajtjen e hixhabit diskutohen mė vonė.
34 Raporti "Gratė dhe feja nė Evropė" viti 2005/09/16.Komentatorja Rosmarie Zapfl-Helbling

Pėrveē dokumenteve tė detyrueshme,Kėshilli i Evropės lejon dokumente jo-detyruese. Rekomandime tė tilla si rezuluta ose komente, Kėshilli i Evropės ose disa nga dhoma tė saj edhe pse jo tė detyrueshme,prapė se prapė shėrbejė si udhėzues pėr shtetet anėtare tė Kėshillit tė Evropės nė lidhje me ēėshtje tė tyre tė caktuara. Ndėrsa nė tė gjitha dokumentet deri mė tani tė pėrmendura tė OKB dhe Kėshilli i Evropės mjaft e qartė sqaron se ēdo ndalimin e mbajtjes sė atributeve fetare, simbole apo sende tė veshjeve, nėse nuk provohen se janė tė rrezikshme pėr sigurinė publike, rendin, moralin,llogariten si njė shkelje shumė e rėndė tė drejtave tė njė personi, nė raportin e Komitetit pėr mundėsi tė barabarta mes grave dhe burrave ende ėshtė e mundur tė sugjerojnė disa kėrkesa tė tjera.

Nė Raportin me titull "Gratė dhe feja nė Evropė" 34, e cila shėrbeu si bazė pėr tė miratuar rezolutėn e mė vonshme 1464, ndėr tė tjera, thekson se ndikimi i fesė mbi gratė ėshtė jashtėzakonisht e rėndėsishme, por "rrallė beninge" dhe se "Shtetet nuk duhet tė pranojnė asnjė relativizėm fetar dhe kulturor tė tė drejtave njerėzore tė grave. " (1). Neni 7.4. rezoluta kėrkon qė shtetet anėtare tė Kėshillit tė Evropės: "tė sigurojnė lirinė e fesė dhe respekt ndaj kulturės dhe traditės dhe tė mos pėrdoren si pretekst pėr tė justifikuar shkeljet e tė drejtave njerėzore tė grave, duke pėrfshirė dhe duke i detyruar vajzat nėn moshė tė u nėnshtrohen kodeve fetare (duke pėrfshirė edhe kodet e veshjeve) (. ..)".

Nė fillim tė leximit tė kėtij raporti shihet qartė se autorja Rosmarie Zapfl-Helbling, beson se feja u sjellė grave kryesisht vetėm nėnshtrimin. Qėndrimi i saj i dukshėm ėshtė veēanėrisht nė lidhje me hixhabin(Shaminė). Ajo thotė:

Problemi mė i pėrhapur dhe mė i dukshėm nė Europė ka tė bėjė me veshjen islame tė grave (...) Nė shumė vende ka pasur debate tė ashpra mu pėr ate se sa ėshtė shamia e kokės simbol i vetėm i bindjes ndaj Zotit, qė meriton tė njėjtin trajtim si simbole tė tjera tė ngjashme fetare (turban sik ose statuja e ēifutėve), ose ajo ėshtė ende njė simbol i shtypjes sė grave, "pastėrti e tyre, ose nėnshtėrimi" (...) Arsyeja pse ėshtė kaq e vėshtirė qė tė respektojmė shaminė e kokės si njė simbol fetar si ēdo tjetėr ėshtė se ajo mbart peshė shumė tė rendė qė tregon nėnshtrimin dhe fatin e njė vajze tė re apo grua nėn kontrollin e njė mashkulli. Nėse do tė lejojnė vajzat tė veshin shami nė shkolla, sė shpejti do tė ēojė nė kėrkesėn e komuniteteve myslimane pėr tė lehtėsuar kushtet e veēanta nė pishina, ose nė klasa tė ndara pėr vajza nė orė fizike,po edhe ndalim tė arsimit, tė pėrzier-gjinorė. Dikur kėtu duhet tė tėrheqė njė vijė?. (II-23) 35

Fakti ėshtė se stereotipet dhe mungesa e informimit ndikon nė krijim tė qėndrimeve edhe nė mesin e zyrtarėve tė lartė, por edhe pėr t'u prekur nga forma tė ndryshme tė jetės nė komunitete tė ndryshme emigrantėsh qė jetojnė nė Evropė, dhe vijnė kryesisht nga zonat e varfra, me praktika kulturore tė ndryshme ku mėnyra e paraqitjes sė Islamit eshtė kombinuar me traditėn dhe kulturėn e vendit tė origjinės si dhe frika e humbjes sė identitetit dhe frika e mjedisit tė ri.

Nė kėsi situata shpesh lind dyshimi dhe frika nga rrethi i tė cilat janė pranuar nė vendin e tyre pasi ato janė shpesh komunitete nė tė cilat gratė tradicionalisht nuk kanė gjithmonė lirinė pėr tė zgjedhur, dhe ku ata janė pėrdorur pėr tė interpretuar Islamit nė mėnyrė nodnjėhere tė njėanshme dhe ekskluzive.
Megjithatė, ajo mbetet "nė vetėdije tė drejtės se grave qė i pėrkasin manifestimit tė njė feje tė caktuar, pa qenė tė diskriminuara edhe nė bashkėsitė e tyre si njė grua, dhe as jashtė saj pėr ate se ajo i takon njė grupi tė caktuar fetar,kjo ėshtė ajo qė i mungon kėtij raporti." (Rožajac Zulčić-15). Nga raporti fitojm pėrshtypjen se pabarazia gjinore nė religjion ėshtė gjė e pashmangshme, dhe qė asnjė doktrinė strukturė fetare monolite ose jo fleksibile tė cilat nė asnjė rast nuk mund tė lejojnė praktikėn e lirė tė njė gruaje. Nuk ka asnjė pyetje nė lidhje me, feminizmin pluralizmin e mundur dhe reformismin e njė feje.

35 Me kėtė argument tregon pėr diēka tė quajtur "Beteja pėr shaminė", ku ithtarėt besojmė se kjo betejė ėshtė e rėndėsishme pėr mbijetesėn e civilizimit perendimorė dhe se nėse do tė lejojė shami nė shkolla dhe nė vende pune do tė fillojė njė efekt domino tė kėrkesave tė tjera tė tilla si heqjen e Darvinizmit, duke sjellė nė pikpyetje arsimin e pėrbashkėt, duke kėrkuar vendet e kultit ... Me kėtė mundohen tė kapen pėr shamisė, duke u pėrpjekur tė tregojnė se shamia ėshtė ajo qė pasqyron mė mirė papajtueshmėrinė mes Islamit dhe Perėndimit. (Gole, Kasem).

Nė fund, ėshtė e nevojshme tė pėrmendim Bashkimin Evropian si union i vendeve shumicė te Evropės Perėndimore, ku edhe nė traktatet e saj themeluese pėrmbajnė dipsozita anti-diskriminimi qė kryesisht rrjedhin nga Konventa Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut dhe Traktatit tė Mastrichtit qė bėhet pjesė integrale e Drejtėsisė nė BE, si dhe nga dokumente tė tjera tė njohura ndėrkombėtarisht. Pėrveē kėtyre rregullave, vendet anėtare tė BE janė tė detyruara tė respektojnė dhe tė pėrfshijnė legjislacionin dhe rregulloret e tyre qė janė miratuar nė BE.(.36)



36 Kėtu pėrfshijnė Direktivėn 2000/78/EC dhe Direktivėn 2006/54/EC tė cilat parashtrojn trajtim tė barabartė tė burrave dhe grave nė punėsim dhe profesion. Tė dy aktet direktive trajtojn eliminimin e ēeshtjeve tė diskriminimi direkt dhe indirekt nė punėsim.

Shpjegime tė cilat qėndrojn prapa rregullave tė ndalimit tė shamisė, kryesisht janė se gjoja shamia e kokės ėshtė njė simbol politik dhe njė simbol shtypje tė femrave,dhe se me kėtė shkelet neutraliteti fetar dhe politike qė ėshtė e nevojshme pėr tė gjithė punonjėsit publikė.Nga tė gjitha rregulla ndėrkombėtare prapė se prapė janė qartė tė dukshme edhe si tė drejtat e garantuara pėr ta,dhe kur kėto tė drejta mund tė kufizohen. E drejta pėr veshjen e hixhabit, si nė jetė dhe nė punė, duhet tė bien nė shumė hapsira prej kėtyre tė drejtave. Mė e habitshme ėshtė e drejta e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe fesė, dhe kjo mund t'u nėnshtrohet vetėm atyre kufizimeve tė cilat janė tė nevojshme pėr tė mbrojtur sigurinė publike, rendin publik, shėndetin dhe moralin publik ose tė drejtat dhe liritė themelore tė tė tjerėve.

Sipas Tahzib-Lie, koncepti i moralit ėshtė e vėshtirė pėr tė pėrcaktuar dhe nuk ka njė pėrkufizim tė pranuara moral. Prandaj, ėshtė e vėshtirė pėr tė pohuar se njė grua qė ėshtė e shamisė ka shkelur moralin publik.Nga ana tjetėr, shtetet pretendojnė se punėsimi i grave me shami vjen deri nė prishje tė rendit publik nė vendin e punės ose tė qetėsisė nė drejtimin e sektorit publik,ku thuhet se duket tė jetė mjaft e paqėndrueshme. (979). Ajo prap thotė se, duke supozuar qė shteti pohon se ky ndalim ėshtė nė interes tė rendit publik ose tė moralit, pyetja mbetet se a ėshtė njė kufizim i tillė i nevojshėm, dmth. nė proporcion me interesin e shtetit, sepse kur njė grua restrikivisht i ndalohet tė vesh njė simbol fetar, pėr shembull. nė shėrbimin civil, ēėshtja e domosdoshmėrisė se aktit varet nga kėrkesat e pandara te punės sė saj,vullnetit tė mirė tė institucionit ku punon dhe punėdhėnėsit. Ajo gjithashtu thekson se kur bėhet fjalė pėr domosdoshmėrinė e futjes sė masave tė tilla, qe edhe konsiderohen si tė rėndėsishme,patjetėr duhet shikuar sa janė kėto masa diskriminuese, dhe nėse,a vlejn kėto masa pėr tė gjithė. Nė kėtė rast, ėshtė e mundur tė argumentosh si ligje tė tilla qė bėjnė dallime tė bazuara nė fe,tė vetme qė janė tė dėmtuara janė myslimanet. (980).



----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/12 12:48
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Realiteti evropian - praktika (Gjyqsore) dhe hixhabi/shamia nė tregun e punės

Thuhet se, bazat e detyrueshme tė standardeve ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut mbrojn tė drejtėn e ēdo personi tė veshi ate qė dėshiron, sidomos kur ėshtė fjala pėr manifestim te fesė. Kėshtu,nė raportin e 37 tė Human Rights Watch ku trajton ndalimin e shamisė te zyrtareve nė Gjermani thuhet se "kufizime mund tė futen vetėm aty kur kjo justifikohet plotėsisht, dhe me pėrkujdesje qė kufizimet tė jenė sa mė pak restriktive ."
(2).Nė njė tjtėr rast thuhet: "Futja e ndalimit te mbajtjes sė shamive tė kokės nė punėt e autonomisė e individele,cėnon, zgjedhjen e duhur, tė drejtėn e privatėsisė dhe vetė-vendosmėri, nė mėnyra tė njėjta si nė ato vende ku gratė janė tė detyruara tė mbajnė shami nė koke" (3). Megjithatė, nė praktikė situata ėshtė e ndryshme. Disa vende evropiane dhe krahinat e tyre, nė shumė mėnyra - nėpėrmjet ligjeve nacionale, ligje provinciale ose rregullore, kanė prezantuar legjislacionin qė drejtpėrsėdrejti pengojnė gratė me shami pėr tė u punsuar ose pėr tė studiuar nė institucionet shtetėrore, qėndrime tė cilėt edhe mė tej ka intensifikuar qėndrimin negativ ndaj hixhabit tė publikut perėndimor.

37 Human Rights Watch„Discrimination in the Name of Neutrality“ "Diskriminimi nė emėr tė neutralitetit" Raporti i shkurt 2009.

Shumica e kėtyre gjėrave ėshtė e mundur pėr tė u parė nėpėrmjet analizės sė situatės qė ekziston nė praktikė, dhe analiza te disa ēėshtjeve gjyqėsore.
Nė Francė, pėr vite me rradhė grat e mbuluara me shami(hixhab) hasin nė probleme, si nė arsim edhe punėsim.Askund gratė me shami nuk kan mund tė punojnė nė institucionet shtetėrore,po edhe vajzat nė shkollė kan hasur nė forma tė ndryshme restriktive dhe diferncime tė ndėrmarra. Arsyet kanė qenė gjithmonė si tė njohura: shtet laik, asimilimi, krijimi i njė kombi tė pastėr dhe tė vetėm frėncez, promovimin e integrimit social ... Megjithatė, debati mė i madh ėshtė iniciuar pėr shaminė pėr shkak tė Ligjit i cili u miratua nė vitin 2004 me ndalimin e simboleve fetare nė shkolla,ligj i cili de facto dhe de jure, kufizon praninė e grave me shami nė institucionet arsimore.

Debati nisi nė tė gjithė shoqėrinė franceze. Edhe pse ligji i ndalon tė gjitha,si simbolet hebre, karakteristikat e krishterė dhe tė tjera, ėshtė e qartė se shumica qė u viktimizua janė muslimanet. Kjo praktikė shkon pėrtej shkollave duke mbuluar tė gjithė shoqėrinė.Janė pėrpunuar raporte tė shumta dhe janė pėrgatitur analiza se si ndikon shamia nė vetė gratė,nė vėzhguesit/se, anėtarė /re / tė shoqėrisė franceze. Argumentet se pse duhet tė kihet njė ligj i tillė kanė shkuar nga ēėshtjet e ēlirimit tė grave,militantizmi Islamik,pėr arsye shėndetėsore dhe tė neutralitetit, dhe deri tek kėrkesa e asimilimit. Por nė tė gjitha debatet dhe raportet, dukshėm shihet se nė tė gjitha kėto, femrat e mbuluara nuk janė tė pėrfshira nė hulumtim,dhe se qėndrimi i tyre nuk ėshtė marrė parasysh,dhe se nė tė gjithė shoqėrinė mbizotėron mendimi dominues i perceptimit tė njė pranie tė njėanshme tė hixhabit prezente nė feminizmin sekularė agresiv franceze e cila merr qėndrim neokolonializues mbi hixhabin duke menduar thjesht se ėshtė njė simbol i nėnshtrimit tė femrave me njė pamje tė qartė:

Nėse ju nuk e dini pse duhet tė hiqni atė(shaminė), ne do t`ju tregojm.

(Disa) feministe dhe tė tjerėt shpesh supozojnė se hixhab nė vetvete ėshtė njė praktikė shtypėse.Shumica kėtė e shohin si dhuna nė familje: ashtu si disa vendime tė disa gra tė mbeten qė tė jetojnė me dhunuesin,duket e pakuptueshme, gjithashtu,e pakuptueshme pėr ta se si vetė mund tė zgjedhin shami. Pėr gratė e tilla ėshtė thėnė dhe janė konsideruar tė jenė gra mė trurrė tė shpėrla dhe janė tė detyruar ta bėjnė kėtė. Kurse shamia,paraqitet si simbol kryesor i shtypjes. (Vakulenko, veshje islame 11)

Chandra Mohanty pohon se qėndrimet si kėto, ("Unė di se ēka tė duhet ty") portretizojnė gratė si njė grup jashtė marrėdhėnieve kontekstuale sociale / politike / ekonomike nė tė cilėn jetojnė grat, ku univerzalizohet shtypja e grave zbatohen nga gra tė tilla. Sepse, siē thotė ajo: "E gjithė ajo qė ėshtė e nevojshme pėr kėtė, ėshtė njė grup i grave tė pambrojtura qė do tė tregojnė qė tė gjitha gratė janė tė pafuqishme si njė grup." (Cituar nė Bullock 129). Grave te Botės sė Tretė, grave tė zezė dhe grave muslimane gjithmon u ėshtė imponuar ideja e pasivitetit tė tyre, dhe se pėr kėtė nuk egsiston zgjidhje autonome e tyre, dhe se nuk janė nė gjendje pėr tė parė nga kėndi kritik pozicionin e tyre (Bullock 39).

Prandaj, ekziston njė perceptim i pėrbashkėt se gratė qė vendosin pėr tė u mbuluar nė tė vėrtetė nuk janė tė vetėdijshme pėr pandėrgjegjshmeri tė tyre. Hulumtueset /sit qė merren me afirmimin e mbulimit shpesh janė skeptike /tik pėr mėnyrėn se sa grat nė fakt kanė mundėsi nė zgjedhje tė mbulimit. Shpesh konsiderohet si pasojė edukata e shoqėrisė dhe arsimi nė tė cilėn dikush ėshtė i edukuar deri aty sa ėshtė nė rregull qė nė fund tė konsideroj kėtė si zgjedhje personale te tij/saj, ndėrsa nė tė vėrtetė punohet pėr qėndrim i njė vendimi tė dyshuar. Pyetje tjetėr qė kėrkohet ėshtė se sa zgjedhje e tij ėshtė personale? Neglizhohet se kjo ėshtė njė pyetje qė mund tė i shtrohet ēdo kujt nė lidhja me vendim e saj/tij.

Nė kontrast me kėtė, Gaspard dhe Khosrokhvar nė studimin e tyre nė mesin e grave tė reja franceze myslimane arriti nė pėrfundimin se ata e shohin hixhabin si njė shprehje autonome tė identitetit tė tyre dhe jo si ndonjė lloj tė dominimit. (McGoldrick 61). Kėto qėndrime, megjithatė, mbeten nė margjinat e pėrgjithshme tė mendimit tė pranuar francez.Nė raportin e saj, raportuesja speciale nė OKB-sė pas njė vizite nė Francė nė shtator, 2005,shprehet sipas ligjit tė vendosur pozitive nė atė ėshtė qė merr parasysh autonominė e viktimės, tė cilėt mund tė jenė subjekt i diskriminimit gjinor nė moshėn kur nuk mund tė shikonjn tė gjitha rrethanat nė lidhje me imponimin e mundshėm tė shamisė. Nė tė njėjtėn kohė, thuhet se ligji shkel tė drejtėn e atyre vajzave qė kan zgjedhur hixhabin nė mėnyrė tė pavarur si pjesė e besimit tė tyre fetar (38)

Unė besoj se pasojat direkte dhe indirekte tė kėtij legjislacioni tė veēantė nuk janė analizuar mjaftueshėm. Ka pasur shumė raste tė abuzimit tė kėtyre rregulloreve dhe ēojn shpesh nė poshtėrimin e grave tė reja muslimane. Poshtėrime tė tilla mund tė ēojn nė radikalizimin e personave tė lėnduar dhe tė personave tė lidhur me to. Pėrveē kėsaj,me stigmatizimin e ashtuquajtur shami islame ka nisur njė valė e intolerancės fetare jashtė shkollave, universiteteve dhe vendet e punės (2).
Nė Gjermani situata ėshtė dendur me rastin e Fershte Ludin,e cila nė shtator tė vitit 2003,merr Aktgjykimin nė favor tė saj nga Gjykatės Federale Kushtetuese.

38 Raporti i Asma Jahangir pas njė misioni nė Francė gjatė periudhės prej 18 deri mė 29 shtator 2005, dhe 2006/03/08.

Ajo ka iniciuar rastin pėr shkak se ajo u shkarkua nga pozita e mėsuesit nė Baden-Württemberg,sepse ajo nuk ka dashur tė hjek hixhabin(shaminė). Gjykata vendosi se shtetet federale gjermane kanė tė drejtė tė ndalojė mbajtjen e hixhabit mėsuesve dhe punonjės tė tjerė, por nėpėrmjet rregulloreve tė veēanta federale,kurse nė kohėn e ndalimit Baden-Wuerttemberg, nuk kishte tė miratuara rregulloret shtetrore. Kėshtu ajo mund tė kthehet nė punė. Nuk i u desht shumė kohė qė po ky i njėjti shtet tė miratoj tė njėjtin ligj tė shtetit,dhe kėshtu nė prill, tė vitit 2004,asaj i hoq e drejta e punėsimit. Megjithatė,ky ligj nuk sankcionon kryqet e tė krishterėve dhe kipet hebre pėr shkak se "fetė perėndimore konsiderohen si njė element thelbėsor i kulturės gjermane." 39 (McGoldrick 115).

Menjėherė pas kėtij rasti, shtatė shtetet gjermane kan tė miratuar ligje tė ngjashme, me mendim tė ngjashėm tė njėanshėm.Mindimin e pėrgjithshėm publik nė Gjermani mė mirė mund tė tregohet nė deklaratėn e pėrmendur nė raportin nga HRW.ku njė anėtar i parlamentit e dha gjatė debatit pėr miratimin e ligjit nė krahinėn e Nordrhein-Westfalen:
Shamia ndėrkohė ėshtė bėrė njė simbol botėror i "fondamentalizmit islamik". Kjo mund tė konsiderohet si njė simbol politik i fondamentalizmit islamik e cila ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me vlerat e shoqėrisė perėndimore,siē ėshtė vetėvendosja dhe emancipimi i grave. (...) kurse sipas Gjykatės Kushtetuese Federale (...)kjo nuk varet nga motivi se mėsuesja mban shami,por nga ajo se si prindėrit dhe nxėnėsit kan pėr tė kuptuar. (29).

39 Interesante ėshtė, murgeshat gjermane pė kot kan pėrsėritur pėr tė satėn herė se uniforma e tyre nuk ėshtė njė ēėshtje e kulturės gjermane, edhe kjo ėshtė e frymėzuar nė mėnyrė tė qartė nga ana fetare. Fusnota112, rr. 31, Raporti i Human Rights Rights Watch.

Kėshtu Gjykata Kushtetuese Federale merrej me ēėshtjen e kuptimit tė hixhabit dhe arriti nė pėrfundimin se kuptimi i saj mund tė pėrcaktohet vetėm nė lidhje me personin qė e vesh atė.
Megjithatė, pranė tė gjithave, nuk ishte pėt tė gjykuar pse dikush ka veshur hixhab, por si kjo kuptohet nga ndonjė vėzhgues neutral.
Duke pasur parasysh situatėn nė tėrėsi, ėshtė e arsyeshme tė supozohet se tė kuptuarat "objektive" tė njė vėzhguesi neutral tė jenė njė pasqyrim neo-kolonialist me qėndrimet perėndimore tradicionale feministe.
Ėshtė interesante pėr tė krahasuar kėtė me qėndrimin e Gjykatės sė Lartė tė Afrikės sė Jugut pėr tė shqyrtuar ēėshtjen pėr pėrdorimin e kanabisit nė rritjen e farijancėve pėr qėllime fetare,ku thuhet se Gjykata nuk duhet tė futet nė palcėn,apo doktrina fetare, mbase praktika tė caktuara janė tė rėndėsishme nė njė fe. Gjykata deklaroi se:

....bindjen qė besimtarėt e konsiderojnė si tė shenjtė, dhe kėshtu besim tė vetėm kryesore pėr ata qė nuk besojnė dhe ata qė mund tė veprojnė ēuditshėm, pa logjikė apo tė paarsyeshėm. Njerėzit janė tė lirė tė besojnė edhe kur kėtė nuk mund tė vėrtetojnė. Dhe ajo qė duket bindje bizare e tyre, e palogjikshme dhe e paarsyeshme pėr dikėn tjetėr, ose pėr ate ēfarė pėr tė dėshmuar shkencėrisht ėshtė e pamundur,ajo ende nuk e pakėson faktin e qudirave,dhe kjo ėshtė bindja dhe besim fetar qė meriton mbrojtje tė segarantuare nė tė drejtėn e lirisė sė fesė. (Cituar nė McGoldrick 10).

Nė lidhje me raportin e mėsipėrm, i botuar pas miratimit tė kėtyre ligjeve, ndėr tė tjera,thuhet sankcione ose ndalesa tė tilla nuk janė te nevojshme, sepse ėshtė e mundur pėr tė arritur njė pikė marrėveshje qė mund tė jetė i bazuar nė respektin e ndėrsjelltė.
Human Rights Watch ka intervistuar njė numėr tė palėve tė dėmtuara tė cilėt ishin tė gatshėm tė pranojnė njė kompromis duke i studjuar format alternative tė mbulimit (p.sh., kapele e madhe, mėnyra qirku jo tipike me dredha-dredha / vėnje tė shamisė etj) qė do tė u lejojnė qė ata tė respektojnė besimet e tyre fetare.Dhe nėse ka pasur dyshime se punonjėsit e shkelin parimin e neutralitetit, kėto dyshime kanė mundur tė eliminohen pėrmes procedurave tė rregullta disiplinore,nga njė rast nė rastin tjetėr.Kėtu duhet tė theksohet se neutraliteti nuk do tė thotė qė personi nuk ka tė drejtėn e mendimit tė tij ose botėkuptimin e tij, por tė jenė tė drejtė dhe jo diskriminuese nė funksionimin e tyre. Mėsueset / sit,po (si tė gjithė njerėzit e tjerė) duhet tė gjykojnė nė veprimet e tyre,po jo nė bazė tė qėndrimeve tė atyre qė kanė tė ngarkuara veten me fenė e tyre. Prandaj, edhe ėshtė deklaruar qė ndalesat e tilla tė drejtpėrdrejta diskriminuesa as mund tė justifikohen dhe as janė tė nevojshme. (3).

Shembujt mė (exciplit) tė qarta janė tė grave qė kanė rėnė dakord pėr kompromis imagjinatash, por as gjykata e as punėdhėnėsi nuk kan dashur tė pranojė zgjidhje alternative. Mariam Brigitte Weiss ofroi tė lidhet shamia nė stilin e Grace Kelly.

(33). Gratė e tjera kan ofruara tė veshin njė beretė apo ndonjė lloj tjetėr tė kapelės.

(34). Vendimit e Gjykatės nė fund tregojnė se njė muslimane e cila dėshiron tė mbuloj kokėn e saj vetėm nga bindja fetare,kėtė nuk mund tė bėjė me asnjė nga metodat e vetme nė dispozicion, edhe kurė ajo ka zgjedhur mėnyrėn qė nė ēdo rast nuk shpreh njė simbol tė njohur fetar, si si pėr shembull kėsula e thurur me trėndafia. (39)
Kėto raste janė tė mbėrthyera nga rrethana tė ngjashme si rasti zvicerian i mėsueses Lucie Dahlab, ku Gjykata Federale nė vendimin e saj, tha se pamja e saj mund tė ndikojnė nė besimet fetare tė studentėve tė saj, nxėnėsit e tjerė dhe prindėrve tė tyre. Mėtej Gjykata thotė: "Edhe pse nė kėtė kohė nuk ka pasur ankesa nga studentėt ose prindit e tyre nuk do tė thotė se ajo nuk ka ndikuar nga pamja e saj pėr ta." (McGoldrick 125).

Kėtu duhet tė shtrohet pyetja a konsiderohet se gratė qė nuk veshin hixhabin, ose burra nuk do tė ndikojnė nė fėmijėt dhe besimet e tyre, apo ėshtė ky ndikim qė ėshtė konsideruar kulturalisht i pranueshėm, pėr dallime tė mėsipėrme?Nė vetė Aktgjykimin qėndron se "ėshtė e vėshtirė tė pajtohet mbajtja e shamive me parimin e barazisė gjinore" (128)

Pas kėsaj, Dahlab i ėshtė drejtuar Gjykatės Evropiane pėr tė Drejtat e Njeriut, e cila kryesisht pranon vendimin e dhėnė nė nivel shtetėror me vendimin nė rastin Dahlab v.Switzerland 40,dhe thotė...Mė kėtė vendim Gjhykata ka vendos qė rasti Dahlab ėshtė i papranueshėm nė bazė tė asaj se si ėshtė krijuar,dhe mėtej nuk tė merret asnjė vendim-"meritimumi" (Themelorė).
Nė kėto rrethana, ėshtė e pamundur pėrfundimisht tė mohohet fakti se mbajtja e shamisė mund tė ketė efekt profilitarė, pasi duket se tė njėjtat rregulla tė vendosura mbi gratė nga Kurani dhe qė janė, sipas asaj qė thotė Gjykata Federale,pa kompromis me parimin e barazisė gjinore . Kjo e bėn edhe me tė vėshtirė pėr tė u pajtuar me mbajtjen e shamisė me mesazhin e tolerancės,barazinė dhe respekt pėr tė tjerėt dhe, mbi tė gjitha,me jo-diskriminim qė tė gjithė mėsuesit nė shoqėritė demokratike duhet tė u transferojė studentėve te tyre.

Megjithatė, njė rast i tillė erdhi pėr tė u vendosur nė themel para Gjykatės. Ky ėshtė rasti Leila Shahin njė grua turke. Turqia ėshtė njė shtet laik i ngjashėm me Franca pėr zhvillimin e saj historik, e cila deri mė tani nė njė mėnyrė tė ngjashme si Franca pėrpiqet pėr tė zgjidhur ēėshtjen e hixhabit. Kohėt e fundit, nė Turqi ka disa pėrmirėsime kur ėshtė fjala pėr tė ri-hapur diskutime rreth hixhabit, por tani pėr tani situata mbetet e pandryshuar. Nė rastin e Leila Shahin Turqia, Leila Shaheen ka nisur procedurėn pėr shkak tė ndalesės sė shkollimit nė Fakultetin e Mjekėsisė tė Stambollit,vendim i vendosur nga gjykata pėr shkak tė hixhabit(shamisė).

40.Vendimi nė rastin Dahlab Zvicėr 2001/01/15, numri i regjistrimit: 42393/98

Ndėr tė tjera, Leila Shahin ka deklaruar para Kėshillit, e cila ėshtė qartė e dukshme nga neni 101,i vendimit final nė kėtij rasti, qė vendimi i saj ėshtė i bazuar nė bindjet e saj fetare, e cila ėshtė e drejta mė e rėndėsishme themelore qė mundėson njė demokraci pluraliste, liberale,e drejtė qė njerėzve padyshim u ėshtė mundėsuar qė lirisht tė pranojnė kufijtė qė ata i konsiderojnė tė jenė te saktė.Se ėshtė e padrejtė tė thuhet se mbajtja e shamive islamike ėshtė nė kundėrshtim me parimet e barazisė sė burrave dhe grave, duke pasur parasysh se tė gjitha fetė kanė njė kod tė caktuar tė veshjeve,dhe tė gjithė personat janė tė lirė tė zgjedhin nėse duan ose nuk duan tė ndjekin kodekset e tilla tė veshjes.41

Kjo ėshtė hera e parė qė para Kėshillit e drejta pėr tė mbajtė shaminė nė mėnyrė eksplicite mbron hixhabin vetėm si e drejtė pėr gratė tė lira nė jetėn e tyre tė marrin vendime tė caktuara. Megjithatė, Kėshilli nė vendimin e tij nuk ka theksuar shumė largimin nga pikėpamjet e mė hershme tė Gjykatės lidhur me rastin Dahlab, dhe ka pėrsėrit se "vėshtirė tė pajtohemi me mbajtjen e shamisė islame me mesazhin e tolerancės, respektit pėr tė tjerėt dhe, mbi tė gjitha,barazisė dhe jo-diskriminimit." Kėshtu, Kėshilli pėrsėriti se vlerat e pluralizmit, respektit pėr tė tjerėt dhe nė veēanti barazinė ndėrmjet grave dhe burrave thjesht nė asnjė rast kode tė veshjeve nuk mund tė kushtėzohen me pėrfshirjen e kodeve fetare, dhe me kėtė edhe hixhabi , edhe pse paditėsja vetė ka thėnė pikėrisht kėto vlera janė njė parakusht vlera qė gratė tė jenė tė lira tė veshin shami nė koke . Kėshilli miratoi njė vendim duke thėnė se nuk ka pasur shkelje tė kėtyre tė drejtave.

41 Vendimi pėrfundimtar nė rastin Shahin v. Turqia e datės 10.11.2005, numri i regjistrimit: 44774/98.

Kėtu, sidoqoftė,me rėndėsi ėshtė tė pėrmendet se ky vendim nuk ishte unanim. Gjykatėsja Tulkens nuk ėshtė pajtua me vendimin e 16 gjyqtarėve tė tjerė tė Kėshillit. Sipas saj mospajtueshmėria e saj,vendimi me nenet 11 - 13, thotė se ..

.. Liria e fesė do tė thotė se ēdokush ka tė drejtė ose vetė ose me tė tjerėt, ose publikisht ose privatisht,janė dy kushte tė cilat nuk dėmtojnė tė drejtat dhe liritė e tė tjerėve, dhe nuk shqetėsojnė sigurinė publike, nė kėtė rast, as njėri nga kėto dy kushte nuk ekziston ... Paditėsja, njė grua e rritur, studente, tha ajo - dhe nuk ka asgjė qė na ēoi nė faktin se ajo nuk ka thėnė tė vėrtetėn - tė veshi shami nė koke, si rezultat i vullnetit tė lirė.Sa i pėreket rastit, unė nuk mund ta kuptoj se si parimi i barazisė gjinore mund tė justifikohet me ndalimin e njė gruaje pėr tė bėrė kėtė, nė mungesė tė ndonjė dėshmie tė kundėrt,dhe ku ėshtė e qartė se ajo vetė kishte marrė atė vendim. Barazia dhe diskriminimi janė tė drejtat subjektive, tė cilat duhet tė mbetet nėn kontrollin e atyre qė u janė nė dispozicion.

Rastin i fundit gjyqėsor para publikimit tė kėtij libri, rast nė mėnyrė tė ngjashme me tė pėrmendurat mė lart duke pėrfshirė kėtu edhe njė grua muslimane e cila u shkarkua nga puna pas mbulimit tė saj. Rasti ka ndodhur nė Antwerp tė Belgjikės, dhe nė vendim tė gjykatės nė Antwerp, thuhet se "veshja e veshjeve fetare apo simbolet nuk bie nėn diēka qė mund tė konsiderohet si njė e mbrojtur brenda dispozitave ligjore kundėr diskriminimit lidhur me tė drejtėn e fesė."Zhurnali Ligjore "De Juristenkrant", thotė pikėrisht me kėtė vendim gjykata e bėn ēdo lloj mbrojtje qė ėshtė ofruar nė lidhje me shkarkimet diskriminuese tė njerėzve nga puna te pakuptimtė. 42

42 )„Court rules company can fire woman for wearing headscarf“, http://islamineurope.blogspot.com/2010/05/antwerp
court rules company can fire.html, pristupljeno: 15.10.2010.

Situata nė Shtetet e Bashkuara dhe Kanada ėshtė krejt e ndryshme duke pasur parasysh qė njerzit e kėtyre vende kanė njė histori tė ndryshme nė lidhje me shembujt e mėsipėrm. Edhe SHBA, pėr shembull.po si Franca ka njė histori tė fortė tė ndarjes sė fesė nga shteti, por po tė i referohemi interpretimit tė amandamentit 1 tė Kushtetutės sė SHBA-s nė lidhje me liritė dhe praktikim tė fesė nė Shtetet e Bashkuara pėrfshin edhe tė drejtėn pėr veshje dhe mbajtje tė simbole fetare 43

Edhe pse nuk mund tė thuhet se nuk ka tension dhe nuk ka pasur raste diskriminimi nė lidhje me hixhabin. Rasti mė i famshėm ėshtė i stjuardesės Rose Hamid, U. S. Airways, tė cilės i ėshtė ndaluar shamia nga shoqėria e fluturimit,me preteks se nuk lejohet veshja e shamisė mbi uniformė pasi ajo ka marrė kėtė vendim, por me negociata tė ndėrsjellta me kompaninė si zgjidhje ajo fitoi njė vend pune tė rangut tė dytė nė tė njėjtėn kompani qė nuk jan pėrfshi dispozitat pėr veshje dhe uniforma.(Hicks 69).
Nė ēdo rast, pozicioni i qeverisė amerikane ėshtė qė ēdo kompani duhet tė bėjė qė sa mė shumė tė jetė e mundur pėr tė siguruar personelin nė pėrmbushjen e tė drejtave tė tyre fetare, dhe shumė korporata kanė gjetur mėnyra pėr tė pėrshtatur, transformuar ose tė modifikojnė politikat e tyre.

43) Nė fjalimin e parė presidencial nė parlament pas 136 vjetėsh, presidenti francez Nikolas Sarkozi nė vitin 2009/07/21. ndėr tė tjera, tha se nikabi nuk ėshtė i mirėpritur nė Francė dhe ėshtė e nevojshme pėr tė krijuar njė komision qė do tė vendosė pas intervistės nėse ėshtė e nevojshme pėr tė futur njė ligj qė ndalon mbajtjen e nikabit nė publik kryesisht siē tha ai ,mbi tė gjitha, pėr ēlirimin e grave qė janė tė detyruara tė mbajnė.
Po nė atė muaj Presidenti i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės Barak Obama, gjatė njė vizite nė Normandi u takua me presidentin Sarkozi dhe folėn nė lidhje me ligjin qė ndalon mbajtjen e hixhabit,pėr tė cilėn ai theksoi se pozicioni i SHBA-se ėshtė qė njerėzve nuk duhet sygjeruar dhe folur ēka ato duhet tė veshin. Argumenti i Sarkoziy ishte se Franca ishte njė shtet laik,kurse Obama tha se tė drejtat e individėve dhe individeve nuk duhet tė jenė tė kufizuara dhe se muslimaneve nuk duhet tė u kufizojmė tė drejtėn pėr tė praktikuar fenė e tyre, pėr shembull duke u folur ose sygjeruar ēka ata tė veshin si muslimane. Nė mėnyrė tė ngjashme, gjatė njė fjalimi nė Kajro, Obama tha se liria nė Amerikė ėshtė e pandashme nga e drejta pėr tė praktikuar fenė dhe se pėr kėtė arsye sistemi gjyqėsor nė Shtetet e Bashkuara mbron tė drejtat e grave dhe vajzave tė veshin hixhabin.

Nė Kanada, kushtet jan tė ngjashme si nė Shtetet e Bashkuara. Megjithatė, Kanada ėshtė vendi i parė qė ka e njohur mė kėtė problem komunitetin e gjerė, dhe ka bėrė kėrkime mbi kėtė temė. Studimi, "Nuk ka vend pėr hixhab,"thuhet nė pėrzgjedhjen nga punėdhėnės tė caktuar dhe tre ekipe me nga dy gra.

Nė ēdo ekip kan qenė dy gra qė ishin shumė tė ngjashme me tė gjitha (ngjyra e lėkurės,, mosha ...),me biografi tė imagjinara, pėrveē qė njėra ka mbajtė shami,dhe tė tjera jo. Grat pastaj kan shkuar nė kantiere tė punėdhėnės tė ndryshėm dhe tė njohur qė janė nė kėrkim pėr tė punėsuara,kan dorzuar biografinė e tyre duke kėrkuar edhe takmin intervistimi me drejtorin. Rezultatet nuk janė aq shumė inkurajuese (nė kohė tė ngjashme me pėrvojat e disa gra qė do tė analizohen mė vonė).Anketueset sjellin reagimet e mėposhtme tė punėdhėnėsve ", nė bisedė telefonike, ēdo gjė ishte nė rregull,por kur kam shkuar atje, ata thanė se nuk ka vend pune te lirė",dhe punėdhėsi "kėrkoj nga unė tė hjek shaminė time", "mė oferoj njė vend pune tė turnit tė natės qė askush nuk do tė punojnte "," mė than se pėr arsye higjienike nuk mund ta bėjė punėn nė vendin e punės sė shapallur dhe se shamia ime mund tė mbėshtjellet nė makinėn e levizėshme trasportuese.

" Kur grat tjeta nga ekipi pa shami shkojn nė tė njėjtėn organizatė pune ndodhi tė i ofrohet vendi i punės ose tė pritet nė mėnyrė miqėsore duke e udhėzuar se kur dhe kujt duhet tė i drejtohet.
Hulumtimet nė Kanada kan treguar se gratė me hixhab(shami) hasin nė pengesa dhe diskriminim kur aplikojn pėr njė vend punė nė prodhimtari, veprimtari prodhimi ose shėrbime shitjeje, por se edhe shteti ēka ėshtė duke bėrė me fuqinė e saj tė pakėsoj kėtė,(mendohet nė bariera dhe forma diskriminuese nga punėdhėsit) pėr shkak tė shamisė duke futur rregulla me tė cilat kjo ēeshtje e ndalimit tė shamise tė korespondojė edhe vullnetin e mirė tė punėdhėsit.
Ėshtė e nevojshme pėr tė vėzhguar pozicionin e marra nga ana e punėdhėnėsit nė lidhje me zgjidhjen e problemeve tė mundshme qė kanė ndodhur dhe tė pėrcaktojė nėse punėdhėnėsi ka ofruar njė zgjidhje kompromisi apo mėnyrė pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje.

Ajo thekson se shteti si njė punėdhėnės kryesorė duhet tė ndjekė rekomandimin e njė kompanie australiane qė u lejon punonjėsve tė saj tė veshin shami nė koke nė vendin punės, por me ngjyra mbrojtėse tė kompanisė.
Njė pamje tre-vijuese,por zgjidhja sadopak dėshmon pėr gatishmėrinė e punėdhėnėsit pėr tė pranuar realitetin fetarė Australian dhe tė respektojė ēdo individe/id. (982).

Australia, sė bashku me Shtetet e Bashkuara dhe Kanadaja,mesiguri shumė mė mirė se vende tė Evropės Perėndimore kan gjetur zgjidhje pėr kėto pyetje, megjithėse ka gjithmonė vend pėr pėrmirėsime nga tė dyja palėt.
Kėtu janė tė paraqitura vetėm disa raste, tė mjaftueshme pėr tė pasqyruar situatėn qė ekziston kur ėshtė fjala pėr shaminė. Kėto raste, janė raste tė lidhura kryesisht me procedura ku shteti ėshtė pala, ose sektori shtetror nė tė cilėn gratė publikisht janė tė dėmtuara.I gjithė spektri shtesė, ėshtė sektori privat dhe diskriminimi nė sektorin privat. E pėrgjithshme ėshtė se, ka shumė raste tė ngjashme tė grave qė janė duke luftuar me probleme tė ngjashme nė mbarė botėn. (45)

45) Shembulli mė ekstrem i njė rezultati tė tmerrshėm tė diskriminimit ndaj grave me shami nė Perėndim ėshtė rasti i Merve al-Sherbini, njė farmaciste egjiptiane, i cili me burrin e saj farmakolog erdhi nė Gjermani pėr tė pėrfunduar studimet e tij tė doktoraturės nė Institutin Max-Planck.


Me djalin e saj tre vjeēar Mustafan, del pėr tė luajtur nė sheshin e lojėrave pėr fėmi. Ajo e luti fqinjin e saj Alexander W. pėr tė i dhėnė djalit tė saj rast pėr tė pėrdorė rekuizitn e lojės,dhe nė vend tė vullnetit tė mirė qė priste nga kojshiu, hasi nė forcėn e dhunės qė pėrdori Aleksandri me forcė tė i hjek shaminė nga koka e saj duke e quajtur edhe njė terroriste. Marwa kishte paraqitur mė pas njė ankesė kundėr tė afėrmit nė njė gjykatė lokale nė Dresden. Gjykata gjoboj fqinjin me 780 €. Megjithatė, prokurorėt e shtetit mendonin se dėnimi ishte shumė i ulėt dhe se ėshtė e domosdoshme qė autorėt e akteve tė tilla tė jenė tė dėnuar me burgim. Nė seancėn e re pasi Merve pėrsėri dėshmoi,nė sallėn e gjyqit tė plotė Alexander W.sulmoj thikė Merve duke i thėnė asaj: "Ju nuk keni tė drejtė pėr tė jetuar". Pas 18 shpuarje me thikė Merve humbi edhe betejėn pėr jetė.

Koment i im:

Merve me bashkėshortin dhe djalin,nuk humbi vetėm luftėn pėr tė drejtėn e saj te pamuhueshme pėr tė be zgjedhjen e lirė tė veshjes, po humbi edhe tė drejtėn e jetės nė shtet ku demokracia thuhet se ėshtė thelbėsorė dhe parim univerzal i tė drejtave tė njeriut.


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/24 12:47
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Gjermana Sheta
Zasto Marama/Pse Shami


Shamia pėrjetohet si simbol specifik(i veēant) i njė kulture tė huaj, e pakuptueshme dhe e padurueshme nė aspektin e relativizmit kulturor, dhe diēka aty kėtu pėr ato qė e praktikojn. Shumė rrallė ėshtė parė si njė mjet i shprehjes sė lirė tė mendimit dhe lirinė e zgjedhjes. Shumė rrallė, pothuajse asnjėherė,nuk shikohet nė pėrputhje me tė drejtat universale tė njeriut nga persona tė cilėt nė mėnyrė autonome kan vendos pėr ta bėrė atė pjesė tė identitetit tė tyre. Kjo, megjithatė, nuk i zvogėlon faktin se e drejta pėr zgjedhjen e lirė (gratė tė vėnė shami),eliminohet - me shumė tė drejta tė tjera -si tė drejta universale tė njeriut.

Kėtu ėshtė e rėndėsishme tė theksoj pėrsėri se shamia si e tillė pėrfshin kuptime tė shumta, dhe se ēdo shami nuk ėshtė e njejtė.Sigurisht qė shamia ėshtė edhe njė nga kuptimet edhe tė shtypjes. Ka shtete ku veshja e shamisė ėshtė detyrim ligjor,ngjashėm si me ndalimin e veshje tė shamisė qė mund tė fyejnė dinjitetin e personit i cili e konsideron shaminė si zgjedhjen e tij personale. Gjithashtu dhe me siguri ka raste nė tė cilat gratė janė tė detyruara tė veshin shami nė kokė pa pėlqimin e tyre. Siē ėshtė, pėr fat tė keq, detyrimi i grave tė kryejn shumė vepra tė tjera. Ajo ėshtė gjithashtu shkelje tė tė drejtave themelore tė njeriut dhe tė zgjedhjes se lirė, e cila ėshtė edhe diskursi thelbėsore nė qarqe religjioze tė sė drejtave tė njeriut.

Megjithatė, ndalimin e shamisė pėr tė veshur nė shkolla dhe vendet e punės ėshtė bėrė vetėm e kundėrta. Nga njėra anė, mė kėtė u mohohet grave ēdo mundėsi lirisht tė shkollohen dhe tė punėsohen, dhe kėshtu u jepet njė shans pėr tė lėnė njė mjedis potencialisht negativ familjar. Nė rastet kur njė grua ėshtė e detyruar tė mbajė veshje muslimane, rrobat janė ende vetėm njė tregues pėr dhunėn nė familje, dhe me rregullimin e tij ligjor heq vetėm simptomėn, por jo edhe shkakun e problemit. Dhuna nė familje duhet tė adresohet nė mėnyrė sistematike nga strategjitė e miratuara dhe politikat qė do tė prejn kėtė problem nė rrėnjė. Prandaj, miratimi i kėtyre rregullave pėr kėtė qėllim janė tė dėshtimit tė plotė. Nga ana tjetėr, rregullat parandalojn ato gra muslimane qė duan tė jenė aktiv dhe tė kontribuojnė nė komunitetin e tyre tė lulėzojė. Sepse, sipas njė e anketuar nga HWR e cila ka deklaruar:

Unė jam njė shembull i pastėr e integrimit (...) Unė dal pėr tė luftuar pėr punė,mbarova studimet, unė nuk jam martuar e re,por vetėm pasi kam mbaruar studimet (...)vetė e kam zgjedhur burrin tim,askush nuk mė detyruar pėr asgjė (...) Askush nuk mė ka detyruar pėr tė vėnė shami - unė jam njė lloj shembulli praktik i njė gruaje qė ata duan. (...) Ėshtė e trishtueshme kur dikush tė identifikon me njė imazh tė servuar nga media qarqe.Unė nuk e njoh atė grua me tė cilėn ata mė krahasojnė mua.(43).

Historinė dhe qėndrimin e kėsaj gruaje,si zakonisht shumica nuk duan dhe nuk janė duke u pėrpjekur pėr tė dėgjuar.Mė lehtė ėshtė pėr tė shikuar njė grua me shami nė kokė si njė masė tė uniformuar regresive dhe grua e nėnshtruar.Shumė gra kan thėnė pėr HRW se ata ndjehen tė prekura vetėm nė shami. "Papritur shėndroheni nė ajo me shami "ose" shamia pėr mua ishte e vetmja pikė qė asnjėherė nuk paraqiti asnjė problem,dhe tani vetėm flasin pėr tė. " (44). Ēėshtja e shamisė dhe kuptimi i saj ėshtė sigurisht mjaft me komplekse dhe ka nevojė pėr tė bėrė pėrpjekje tė mėdha nė radhė tė parė nė vullnetin pėr tė kuptuar njėri-tjetrin qė nė sytė e atyre qė nuk e dinė kėto praktikė, disa gjėra duhet ndryshuar. Por pėr ta bėrė kėtė proces tė suksesshėm, duhet tė jenė tė dyanshme.

Praktika qė e dėshmoj ėshtė kryesisht pėr shkak tė qėndrimeve tradicionale tė feminizmit tė cilat nisen jo vetėm nga fakti se edhe grat janė tė njėjta si burrat, por edhe nga fakti se tė gjitha grat nė mes veti nuk janė tė ndryshme. (Babic-Avdispahić 144).
Me insistimin e shamisė tė paraqitet si njė simbol i shtypjes shėrben pėr tė pėrmirėsuar imazhin e drejtė tė Perėndimit pėr tė krijuar njė imazh tė duhur tė keq pėr tė tjerėt. Nė kėto situata, megjithatė du tė krijohet nevoja pėr tė sensibilizuar ndjeshmėrinė ndaj ndryshimeve dhe multi-pozicionimin e grave.Me kėsi gjeneralizime qė kemi parė deri mė sot,mund tė jenė me pasoja humbje jete njerzish pėr ato persona qė bėhen viktima tė tyre.....
....Ēdo person pėrfaqėson njė grup tė veēantė pėr veten dhe pėrvojat tona tė karakteristikave tė njeriut si raca, gjinia, feja,dhe seksualiteti,qė janė pjesė tė ndryshme tė personalitetit tonė e cila, sė bashku me marrėdhėniet e pushtetit tė pranishėm nė shoqėri tė ēojnė nė krijimin e individėve tė veēantė. (Vakulenko,Islamic headscarf 185).Sigurisht disa njerėz ndajnė disa mendime, por pėr tė pohuar se ēdokush me njė karakteristikė janė tė njėjta, siē ėshtė rasti me gratė nė shami, thjesht nuk ėshtė e vėrtetė.

Kėtu duhet tė kihet kujdes qė peripetitė jo perendimore tė mos bien nė grackėn e multikulturalizmit dhe problemit politik tė identitetit . Pėr sa,sipas -Jasminka Babic (141) e cila thotė: "multikulturalizmi megjithate,i ndan grupet nga njėri-tjetri dhe vėzhgon mėnyrat nė tė cilat ata ndėrthuren, dhe kėshtu tė ndėrhyjė me ndėrveprimin midis grupeve dhe ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme tė bėjė-grup identifikimin e ndėrthurur. " Vetėm kėshtu arrihet njė marrėveshje e mundshme tė merremi me shmainė si rasti i mėsueses afgane emigrante nė Gjermani, dhe Suedzja e konvertuar nė Islam me profesion stjuardesė nė Danimarkė. "Ėshtė e nevojshme pėr tė shmangur tendencėn pėr tė neutralizuar ri-identitetin e krijuar, dhe tė marrim si tė vėrteta,dhe tė dhėna fikse" (138).
Sipas Trinh T. Minh-ha (i cituar nė Babic-Avdispahić) thotė, "Multikulturalizmi nuk shkon larg nėqoftė se si bazė qendrore kuptohet qė tė fokusohet vetėm nė dallimet ndėrmjet kulturave." . (139) Hixhabi (shamia) nuk ėshtė njė ēėshtje kulturore, dhe prandaj ėshtė e gabuar tė shikohet nė ate mėnyrė.Duhet qė sipas asaj qė propozon Minh-ha,tė mendohet se multikulturalizmi si njė dallim nė tė njėjtėn kulturė si - intrakulturalizam, dallim brenda secilit nė vetvete. (139).
Pikėrisht fokusimet e fundit feministe janė pėrqėndruar nė "tė ndėrthurura dallime tė shumta" - gjinia, raca, etnia, kombėsia, seksualiteti, klasa ose religjioni (144) tė cilat nė kėto ndėrthurje,krijojn vetė ndėrprerje(intersekcione) specifike pėr vetė qenien e njeriut. Ky person pasqyron njerėzit dhe si puntorė profesionistė /profesioniste /,nėnpunės ose nėnpunse,prandaj sipas kėtyre karakteristikave ėshtė e nevojshme pėr tė punėsuar njerėz dhe pėr t'u dhėnė atyre njė shans pėr tė punuar, dhe jo sipas asaj nėse ata veshin njė simbol si shamia apo jo, apo ndonjė simbol tjetėr qė njerėzit e tjerė tė paktėn nuk e kuptojnė apo nuk e pranojnė si tė tyre.


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2011/10/30 10:02
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17959
Re: Pse Shami?
Gjermana Sheta
Zasto Marama/Pse shami?

Nė mėnyrė tė ngjashme,edhe nė Bosnjė ėshtė polemizuar dhe polimizohet projektligji pėr tė ndaluar mbulesėn nė vende publike,procedura e projketligjit ėshtė dėrguar nga klubi SNSD 55.

Ligji siē thuhet ėshtė propozuar pėr qėllime (pėrparimtare) me vende mė tė pėrparuara qė gjoja kan punuar pėr mėnyrat e "tė identifikuar nė vend publik," megjithatė, siē duket se qėllimi i tij i vėrtetė ėshtė nė tė vėrtetė pėr tė ngritur pėrsėri tensionet parazgjedhore politike dhe pėr tė manipuluar me tė dhėnat pėr tė nxit idenė e frikės nga Islami qė si argument ligji nė fjalė thotė se "institucionet e BiH ka njė numėr tė madh tė njerėzve tė cilėt vishen sipas ligjeve fetare, sipas ligjit tė rreptė islamik, nė pėrputhje me praktikat e sheriatit" dhe se "shumė pak njerėz reagojnė nė mėnyrėn e tillė tė veshjes", sepse "nė Sarajevė , si njė qytet me shumicė muslimane,populli mė shumė se 95% ėshtė veshur sipas rregullave strikte islamike dhe kjo shihet si njė gjė normale. "
Ky qėndrim para tė gjithave ėshtė i pasaktė, sepse nė qoftė se ligji ėshtė njė projekt-ligj nė lidhje me shaminė, nuk ka nevojė pėr tė folur pėr persona tė punėsuar nė institucionet e Bosnjė-Hercegovinės pėr shkak se persona tė tillė nė kėto institucione nuk ka.Mbulesė pėrqindja e fytyrės nė BiH ėshtė aq e vogėl sa qė ēėshtja e identifikimit tė kėtyre njerėzve mund tė zgjidhet pa dhimbje me futje tė procedurave tė identifikimit tė pėrshtatshme qė janė aktualisht nė praktikė,kurse pėr gratė qė veshin nikabin nė pėrgjithėsi thonė se nuk kanė asnjė problem (mė shumė pėr kėtė shih Mirela Rožajac-Zulčić)56.

Ėshtė e padiskutueshme se karakteristika themelore e shoqėrisė laike ėshtė mungesa e ndikimit tė drejtpėrdrejtė tė fesė mbi shtetin dhe institucionet e tij dhe mungesa e vendimeve tė frymėzuara nga feja.Pa iluzione nė kėto raste,nė shoqėrinė multikulturore te Bosnjės dhe Hercegovinės, ky ėshtė mesazhi qė sugjeron se njė shoqėri laike si e tillė nuk vuan apo nuk duhet tė tolerojė pluralizmin publik fetar tė qytetarėve tė saj, duke u marrė gabimisht se shoqėria laike ėshtė njė shoqėri nė tė cilėn feja ėshtė thjesht ēėshtje private. Megjithatė, sipas Appleby, teoria e laicizimit ėshtė parashikuar tė jetė pasojė e ndarjes sė modernizmit institucional tė sferave fetare dhe shoqėrive laike ku rezultati do tė jetė jo vetėm privatizimi i fesė, por pėr tė margjinalizuar dhe pėr tė reduktuar domethėnjen.
Kjo teori ėshtė tani objekt i sulmeve tė rėnda,nė mes tjerash, duke pėrfshirė edhe praninė e papritur te njė feje nė rritje. (3). Fjalė pėr fjalė, miijarda njėrėz organizojnė jetėn e tyre tė pėrditshme nė pėrputhje me besimet e tyre, tė veshjes, tė hajes, marrėdhėniet ndėrkombetare, sjelljet, etj .Nė kėrkimin e afėrt, nė tė ardhmen nė marrėdhėniet midis sekularizmit dhe fesė,do tė marren nė konsideratė lidhjet mes kėtyre sferave mė shumė intime se sa rasti qė ishte mė parė. Ata mbivendosen dhe plotėsojnė njėri-tjetrin. (3). Habermas kėtė e quan shoqėri postsekulare nė tė cilėn ata qytetarė tė shoqėrisė sekullarė tė cilėt nuk janė besimtarė duhet tė pranojnė besimtarėt e tjerė si pjesėmarrės tė barabartė nė sferėn publike. (Russell).

Pėrveē gjithė kėsaj,nė BH shkelja e tė drejtave tė njeriut akoma dhe gjithmonė mbetet njė problem i madh,dhe gjykatat nėpėrgjithsi janė tė mbingarkuara me raste tė tjera. Megjithatė, BiH ka vetėm njė grua e cila ngriti aktpadi ligjore mbi parandalimin e shamive tė kokės nė vendin e punės.Nė fakt,sipas gazetės "Saff" nė fund tė vitit 2007. nė shkollėn fillore U15 pranė Bėrēkos nė vendin Satarovici, ka ndodhur incidenti kur mėsuesi Radomir Vidoviē nuk e ka lejuar pedagogen Shemsa Ahmetspahić tė mbajė leksionin e rradhės nė orėn e mėsimit qė kryente ai pėr shkak tė hixhabit(shamisė).57.

Mėsuesi Vidoviē mendonte se ajo nuk ishte e veshur me standardet dhe ligjet qė zbatohen nė arsimin fillor nė Qarkun e Bėrēkos. Ai gjithashtu informoi pėr kėtė deputetėt e SDS nė Kuvendin e distriktit tė Brēkos,tė cilėt nė Kuvend ngritėn nismėn pėr ndryshime nė ligjin pėr Arsimin, si dhe miratimin e ligjeve qė ndalojnė mbajtjen e hixhabit nė shkolla nė rrethin e Brckos (nismė e cila nuk ėshtė miratuar). Debati pėr kėtė ēėshtje u mbajt ne seancėn e 39 tė Kuvendit. Deputetėt serb nė Kuvend kanė inicuar miratimin e amendamenteve,dhe siē thanė ata, veshje islame pėr ata bie nė kundėrshtim me edukimin multi-etnik duke thėnė se, nėse asgjė tjetėr, mėsuesit e nacionalitetit serb pėrpara bijve tė tyre tė fillojnė tė vijnė tė veshur me kostume tradicionale sėrbe, dmth.me "Kapelė Folklorike serbe shajkaqa dhe tė gjitha rekuizite tė tjera" apo "kapele shubara". Pėrfaqsuesit boshnjak u pėrgjigjėn dhe thanė se tė gjithė ata qė kanė nevojė tė veshin veshje islame,dhe ajo duhet tė bėhet si nė klasė, ose nė asamblenė e specifikuar-Kuvend. Gjithashtu, njė pėrfaqėsues boshnjak tha se,ėshtė pėr tė ardhur keq qė kemi ardhur nė njė diskutim tė tillė, dhe se ėshtė e drejta e ēdo populli pėrbėrės nė BiH tė shprehin lirisht kulturėn e tyre,pėrderisa delegatėt kroat ishin tė pėrmbajtur.

Kėtu ėshtė parė qė disa gjėra me vlerė duhet tė pėrmenden. Sė pari, se hixhabi ėshtė parė eksluzivisht si njė kostum tradicional dhe pjesė e kulturės sė njė populli, dhe ėshtė barazuar me "shajkaqėn dhe shubaren", tė cilat janė simbole kulturore e jo simbole fetare tė njė kombi, dhe sė dyti, se arsimi ėshtė parė si arsimim multi-etnik nė tė cilėn tė gjithė njerėzit janė tė njėjtė dhe nuk mund dhe duhet tė dallohen.Tė kėto qėndrime sidomos nė kombinim, tregojnė se politikanėt e BeH nuk kan tė zotėruara ende termet dhe nevojat themelore demokratike, koncepte terme tė tilla si e drejta e ushtrimit tė fesė, pėrkatėsisė etnike, kulturės, feja dhe multi-etnicitetiti. Debati ka pėrdorur vetėm ēėshtjen e veshjes sė hixhabit(shamisė),qė pėrsėri tė nxjerrė nė pah risi pikėpamjet e njohur nacionaliste dhe politike, pikėpamje qė tregojnė nė fakt se pėrfaqėsuesit kroatė nuk janė pėrgjigjur, sepse ata si duket mendonin se kjo ēėshtje nuk ka tė bėjė me ato edhe pse p.shembull, murgeshat katolike nė shkollat ​​publike nė tė gjithė shtetin japin mėsime fetare tė veshura nė veshje fetare katolike.
Nga ana tjetėr, ēėshtja ėshtė interesante sa edhe thelbi i kėtij libri. Semsa Ahmetspahić gruaja e vetme deri mė tani qė ka ngritur ēėshtjen e diskriminimit pėr shkak tė hixhabit nė publik nė BdheH.Ajo ka qenė edhe njė nga folset nė forumin e organizuar nga Qendra pėr Arsim dhe Hulumtim "Nahla" dhe "Qendra pėr Studime tė Avancuara" nė Sarajevė nėn titullin "Islamofobia: shfaqja, format, dhe pėrgjigjet." Ajo paraqiti pjesė tė njė historie qė ėshtė pjesė pėr vetė temėn ,dhe shtoi:

....Unė kam qenė studente shumė e mirė e pedagogjisė dhe psikologjisė (...) flas tre gjuhė tė huaja,edukator dhe si pėrgjgjegjse e psikoterapistėve nė Institutin e grupit tė Analizės (...) Gjatė pranimit ėshtė mbaruar njė provim testimi me shkrim i aplikantėve qė kam kaluar pa problem. Testim me gojė nuk ka patur. Unė jam pranuar tė punoj si pedagogoge me parakusht praktik (...) Me kėtė ngjarje mua mė kan akuzuar padrejtėsisht ku me paraqitjen time diskriminoj tjetrin dhe tė tjerėt.Nė fakt,nga tė tjerėt unė jam e diskriminuar. Unė nuk i ndaloi asgjė askujt,kurse unė isha e ndaluar pėr tė punuar e veshur qė ėshtė nė pėrputhje me angazhimin tim fetare (...) kur mė kaloj kontrata e punės si pedagoge me kusht,mua mė u ndėrpre punsimi . Mė kan vlersuar me nota mė tė mira. (...) Shkolla ka qenė e shpėrblyer me dy medalje tė arta nė konkurse tė ndryshme. Pak para pėrfundimit tė punės si pedagoge me parakusht praktik,drejtorit i shkollės sime i dėrgoi njė kėrkesė me shkrim Departamentit tė Arsimit, pėr tė reklamuar vendet e lira pėr punėsim tė pėrhershėm nė pozitėn e Pedagogut.Jam paraqitur nė zyrėn dhe kam pritur pėr njė plan konkursi (...) Megjithatė nė formė tendencioze ka ndryshuar plani organizativ,ndryshime tė cilat nė shpallje tė konkursit parashikon qe pėr pozitėn, kėrkohet qė mėsuesit tė jenė me pėrvojė pune, me ose pa "i cili ėshtė nė pėrputhje me aktet ligjore te arsimit , por me ndryshimin mė 30.7.2007 nė formė relevante thuhet si kusht" provimin profesional" njė kusht i veēantė, i cili automatikisht mua mė ndalon pėr tė aplikuar (...) Pėr shkak tė kėtyre parregullsive kam paraqitur njė ankesė nė Gjykatėn Brcko, por gjykatėsi i pavarur S. K. pėr dy vjet nuk ka kohė pėr tė gjykuar kėtė rast.

Pėr kėto aktivitete tė paligjshme e kam njoftuar me shkrim OHR nė Brcko dhe mora njoftim me shkrim se i ėshtė urdhėruar inspektorit C. S. dhe inspektorit arsimor F. D. pėr tė hetuar ēėshtjen dhe pėr tė informuar mua dhe OHR pėr hetimin e ngjarjes. Pas skadimit tė gjitha afateve kam informuar OHR se nuk kam marrė asnjė pėrgjigje .(...) Ėshtė interesante se nė institucionet e distriktit tė Brckos pėr vite janė tė lira 10 vende pune pėr psikologė dhe pedagog, por qė pas tė gjitha ngjarjeve nė Kuvend,konkurset nuk jan shpallur sepse ata ishin duke pritur qė tė arrijė gjeneratat e tė diplomuarve tė rinj nga fakulteti edhe pse si kandidati i vetėm ishte unė, qė ėshtė ulur nė zyrėn e punėsimit duke pritur pėr vite (...) Unė duhet tė them se unė nuk jam i habitur nga qėndrimet e anėtarėve tė kombėsive tė tjera, por sinqerisht unė me tė vėrtetė e kam tė vėshtirė tė kuptoj kur boshnjakėt kanė asi qėndrimi: ata e dinė,ata nuk janė tė befasuar, ēfarė tjetėr prisnin nga ata.Shumė nga ato mė largonin nga frika se diēka ėshtė e njohur ndoshta vetėm atyre (...) Po si ndjehem unė? A ėshtė dikush i interesuar tė di, unė pyes veten? Kėtu, sė paku pjesėrisht,si ndjehet personi i cili ėshtė i diskriminuar. U ndjeva tmerrėsisht e vetmuar,e lėnė nė kullore, e padėshiruara -persona non grata, e zhgėnjyer, kam humbur besimin nė sistem,nė njerėz.58.

Nga paraqitja e zonjes Ahmetspahić disa gjėra kuptohen. Se si njė grua e veshur me hixhab tė marrė njė punė bazuar nė provimin me shkrim. Disa tė anketuar nga Studimi gjithashtu tregojn se ata kan marrė njė vend punė vetėm pėr shkak se ka pasur njė intervistė me gojė dhe janė marrė vetėm nė bazė tė kualifikimeve qė kan paraqitur me shkrim.Nė bazė tė pretendimeve tė saj, dhe reagimit tė bashkė-punėtorėve, dhe ngjarjet te mėvonshme nė Kuvend, rregullat i kan ndryshuar nė mėnyrė qė ajo kur tė mos mund tė aplikojnė mė pėr pozitėn e specifikuar.
Pėr tė pėrfunduar kėtė seksion duhet theksuar se, pėrkundėr situatės sė gjallė nė praktikė (siē do tė tregohet nė pjesėn e fundit tė kėtij libri), situata aktuale ligjore nė Bosnje dhe Hercegovinė ėshtė i ngjashėm me atė nė vendet perėndimore dhe mbetet pėr t'u parė se si kjo ēėshtje ka pė tė u zhvilluar dhe ēfarė do qė (me kusht nese pėr kėtė do tė ketė nevoj ) qasja e BH tė aplikoj nė praktikėn gjyqsore, nė kuadėr tė distriktit tė tij kur ėshtė fjala pėr pėrcaktimin e trajtimit tė hixhabit nė tregun e punės, por edhe nė pėrgjithėsi. Nėse ekspertėt tanė pėr ketė do tė ken vullnetin dhe guximin, BiH mundet pėr shkak tė historisė sė saj tė veēantė dhe tė traditės, multikulturalizmi,bashkėsi autoktone (jo muslimane tė migruara) nė vend tė standardit tė "kopje" dhe "pasta" nga Perėndimi, nė lidhje me kėtė ēėshtje tė ofrojė zgjidhje tė freskėta, zgjidhje mirė tė menduara , tė cilat do tė mund tė shėrbejnė si shembuj tė praktikės sė mirė nė rajon dhe nė pjesėn tjetėr tė Evropės. Shembuj se si ėshtė e mundur me anė tė negociatave tė pėrbashkėta, mund tė arrihet njė rezultat pozitiv pėr tė gjithė.

Hijab/Shamia nė Bosnje dhe Hercegovinė

"Ah shamia ime,ajo jam unė vetė. Kjo ėshtė qenja ime njerzore, tėrėsia e zakonit tim tė njeriut,kjo ėshtė e gjithė vetja femėr,vetja ime e trupit,siguria ime, neopragmatizmi im personal dhe qetsia ime shpirtrore,pėrtej forca ime shpirtėrore dhe forca ime fizike,instikti dhe siguria ime, lėkura ime e shėndetshme dhe mėnyra ime e njė "jete tė mirė." Fahira Fejzic-Ēengiē

Gjermana Sheta
Zasto Marama/Pse Shami?

Pika 49 Neni 2 (Diskriminimi)
(1) Diskriminim brenda kuptimit tė kėtij Ligji, do tė konsiderohet ēdo trajtim ndryshe duke pėrfshirė ēdo dallim, pėrjashtim, kufizim ose preferencė tė bazuara nė tė vėrteta apo tė supozuar nga ēdo person ose grup personash nė bazė tė racės sė tyre ,, ngjyra, gjuha, feja, etnia, origjina kombėtare ose shoqėrore, pėrkatėsia nė njė minoritet kombėtar, opinioni politik apo tjetėr, prona, anėtarėsimi nė sindikata apo shoqata tė tjera, arsimore, sociale, statusit martesor ose familjar, shtatzanisė dhe tė mėmėsisė, moshės, gjendjes shėndetėsore, paaftėsisė, trashėgimisė gjenetike, gjinore dhe ndjenjėn e pronėsisė tė gjinisė, orientimit seksual ose shprehje, si dhe ēdo rrethanė tjetėr qė ka pėr qėllim apo efekt pėr tė parandaluar ēdo person ose rrezikon njohjen, gėzimin ose ushtrimin nė mėnyrė tė barabartė,e drejta e lirisė nė fushėn politike, ekonomike, sociale, kulturore apo ndonjė tjetėr fushė tė jetės publike.

(50) nė seksionin e ardhshėm tė punės do tė diskutohet mbi shembullin e grave tė veshura me hixhabin i cili si rast konkret ėshtė fiziotarapeutja tė cilėn punėdhėnėsi nuk dėshiron tė punėsojė, sepse ai mendon se kjo nuk ėshtė e pranueshme nė kėtė profesion, pavarėsisht nga vendimi e saj pėr t'u marrė me tė.

Fahira Fejzic-Ēengiē.

56 Njė dilemė artificiale e ngjashme ka qenė krijuar nė media pėr gratė muslimane qė punojnė nė forcat e armatosura. Pėrsėri shamia shikohet si sulm ndaj jomuslimanėve pa mė shumė argumente. Artikullin e plotė "Ushtria me hixhab qė punojnė nė kazermat nė Rajlovac" nė dispozicion nė http://www. vecernji.ba/vijesti/pripadnice-vojske-hidzabom-rade-vojarnama-rajlovcu-clanak-158665, dhe reagimi i Bashkėsisė Islame nė BiH me tekstin e "Paragjykimet mbi gratė myslimane nė Forcat e Armatosura"

Nė fillim ėshtė e nevojshme pėr tė paraqitur njė analizė historike e pozitės sė grave muslimane nė Bosnje dhe Hercegovinė ku njėri nga segmentet pėrfshinė mbulimin. Kjo pjesė ėshtė me rėndėsi tė madhe pėr tė kuptuar mbulimin kontekstual tek ne.Nė fakt, siē u pėrmend mė parė, edhe pse mbulimi i grave muslimane nė tė gjitha pjesėt e botės duket e njėjtė nė sipėrfaqe ose e ngjashme,pėr tė kuptuarit e rrethanave socio-historike te ēdo hapsire veē e veē, ėshtė shumė e rėndėsishme pėr tė kuptuar kėtė pyetje tė thellė kontekstuale. Problemi bėhet edhe mė i madh kur studimi, vendimet, supozimet dhe konkluzionet nė lidhje me mbulimin e zonave tė caktuara, janė duke u pėrpjekur pėr tė aplikuar nė mjedise shumė tė ndryshme. (Mernissi, Kasem). Pėr shembull.e mbuluar (si dhe e pambuluar) nė Turqi laike me popullsi shumicė muslimane ka implikime krejt tė ndryshme nga mbulimi i emigrantėve muslimane nė Belgjikė, ose nga mbulimi i detyrueshėm tė grave saudite apo iraniane,me ato tė mbuluara nė Evropė, gratė boshnjake muslimane,gjatė luftės dhe pasluftės,dhe tė shoqėrisė post-socialiste.

Me pushtimin Osman tė Ballkanit,vjen nė islamizimin e territorit tė Bosnjės dhe Hercegovinės. Nė atė kohė nė periudhėn nga mesi i shekullit 15 deri nė fund tė shekullit 19-tė.muslimanet trajtoheshin nė familje dhe shoqėri kryesisht nėpėrmjet detyrės saj pėr tė edukuar dhe pėr tė rritur fėmijė,pėr tė qenė shtyllė mbėshtetje e burrit nė familje.Ajo krijoi jetėn nė hapėsirė ​​e shtėpisė,kurse nė jetėn publike kryesisht nuk ishte e pranishme. Nė familjet e varfėra, nė qoftė se burri nuk ishte nė gjendje pėr tė siguar financat familjes, ajo mund tė ndihmonte duke fituar mjete materiale, por kjo nuk ishte e detyrueshme.Na fshat, megjithatė, gratė sė bashku me anėtarėt e tjerė tė familjes kan marrė pjesė nė aktivitetet bujqėsore. (Car-Drnda125).

Megjithatė, sipas Liljana Beljkašić-Hadzidedic, mendimi ėshtė i rrėnjosur se gratė nė tė kaluarėn kan qenė pjesė e lėnė pas dore dhe tė diskriminuara nė shoqėri, dhe se ato janė te lidhura nė mėnyrė specifike me gratė muslimane. Ajo konsideron se nė publikun e gjerė, madje edhe qarqe tė strukturave udheheqse kan krijuar pėrshtypjen se gratė muslimane janė plotėsisht me pa tė drejta, dhe se ata jetonin si njė pjesė e izoluar e shoqėrisė. Megjithatė, kėrkimet e saj sugjerojn pėrfundimin e kundėrt. (302).

Nė lidhje me statusin e grave dhe veshje e saj, ėshtė e nevojshme tė bėhet dallimi midis grave urbane dhe rurale.Grat urbane, nė njė shoqėri tė tillė tradicionale kan pranuar plotėsisht zakonin pėr tė fshehur fytyrėn dhe pėr tė dalė nė rrugė kan veshur vello dhe ferexhe. Kjo ėshtė sjellė nė lidhje me rregullat islame, por ferexhe nė qytetet kan veshur edhe tė krishterė dhe hebreje, sepse atėherė tė kuptuarit e zakonit ka qenė shumė i ashpėr qė gruaja e zbuluar tė lėviz nėpėr qytet. Nė pėrgjithėsi, tė gjitha gratė urbane nė atė kohė ishin mė shumė tė lidhura me shtėpinė e tyre,kurse tė lėvizin nėpėr qytet duheshte tė u pėrmbahen rregullave tė pashkruara. Kur ne shikojmė gratė myslimane nė fshat, shohim se pozita e saj nuk ėshtė shumė e ndryshme nga pozita e grave rurale nė Bosnje dhe Hercegovinė tek besimet e tjera. Gratė rurale marrin pjesė nė prodhimin ekonomik paralelisht me njė burrė.Burri,si zot shtėpie, dhe nėse ėshtė shfaqur nė publike si pėrfaqėsues i familjes, pėr tė gjitha detyrat e mėdha ėshtė konsultuar me gruan e tij, ndonjėherė edhe nė praninė e tė huajve.Muslimanja fshatare ishte duke lėvizur lirshėm rreth e pėrreth fshatit dhe rrallė ka fshehur fytyrėn nga tė huajt. Nė pėrgjithėsi mund tė them se zakoni pėr tė fshehur fytyrėn, tek grat rurale myslimane nuk ėshtė pranuar plotėsisht. (303).

Kjo situatė ka mbizotėruar nė Bosnje dhe Hercegovinė deri nė arrdhje tė Perandorisė Austro-Hungareze, e cila sipas Senija Milisiē tė ēon nė fazėn e parė tė njė pyetje vėzhgimi historik tė emancipimit, dhe me kėtė edhe tė mbulimit,gjegjėsisht zbulimit tė grave muslimane. Faza e parė filloi nė vitin 1878 dhe zgjat deri nė vitin 1918.Me pushtimin e Bosnje dhe Herzegovinės vendosen njė numėr ndryshimesh qė pėrfshijnė edhe ēėshtjet e grave myslimane, duke pėrfshirė edhe ndryshimet nė pozicionin e saj shoqėror. Pas kėsaj faze vijon faza midis dy luftėrave botėrore, ndėrsa faza e tretė fillon me 1941 dhe vazhdon me kusht deri nė vitet1950. (225).

Nė fazėn e parė tė arrdhjes Austro-Hungareze,shumė pak kan mund tė gjinden muslimanėt. Pėr herė tė parė pas disa shekujsh tė sundimit mysliman nė BiH,muslimanėt vihen nė pozitė pėr tė jetuar nėn qeveritare jo-musliman. Nė rradhėt e muslimane vien shpėrngulje, dėbimet, burgim, vjedhje, ... Ndryshimet nė marrėdhėniet shoqėrore, nė drejtim tė transformimit dhe pėrshtatjes tė mėnyrės patriarkale tė jetės sipas kėrkesave tė vendeve tė Evropės Perėndimore, mė tė vėshtirė e patėn muslimanėt qė tė pėrpiqen pėr tė vazhduar me rrugėn e tanishme te jetės dhe e kishin mė tė rėndė se shokėt e tjerė pėr tė pranuar kėto mėnyra jetese tė reja. (Milisiē 226). Gjatė kėsaj periudhe dukshėm ėshtė parė tėrheqja nė njė komunitet tė mbyllur musliman, veēanėrisht me insistimin e mbylljes intensive muslimane me botėn e jashtme, ndoshta nga frika e humbjes sė identitetit tė tyre me adoptimin e gruas. Kėshtu:....vetė boshnjakėt nė dekadat e para tė sundimit Austro-Hungarez, tėrhiqen nė veten e tyre,braktisin shkollat e tyre,gjininė femėrore e largojn nga shkolla dhe (...)kėshtu Boshnjakja ėshtė degraduar nga pozita e saj qė ajo kishte nė Bosnje gjatė Perandorisė Osmane ( Kariē 57).

Dr Mehmed Begovic gjithashtu thekson se gjatė kohės Austriake:

... mbulesa dhe tėrheqja e grave nė familje bėhet e fortė dhe mė e spikatur se mė parė (...) dhe para luftės,nė ne ka qenė rrallė pėr tė parė njė grua e rritur myslimane tė del nga shtėpia pa mbulesė, shumė mė pak pėr tė iu pėrgjigjur ndonjė ftese, ose pėr tė vizituar shkollėn. (Begovic III).




----------------

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme |

Regjistrohu qė tė postosh
Copyright © 2006 - 2014 shqiponjat.ch | Tė gjitha tė drejtat e mbrojtura |