Kyqja
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Menyja kryesore
Antar Online




Shqiponjat.ch Forum Index
   Diskutime Shoqėrore
     Popullsia ne bote
Regjistrohu qė tė postosh

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme | Nė fund
Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/13 8:23
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Popullsia ne bote
Popullata
Madhėsia dhe dendėsia e popullsisė vendet dhe rajonet
(krahasuar me Gjermaninė dhe shtete gjermane)
duke marrė parasysh trendet demografike
dhe tė dhėna ekonomike (sidomos PBB pėr frymė nė km katrore)
- Tekst, tavolina dhe skema

Ofrohen pėrmbajtje dhe njė pasqyrė tė shkurtėr mbi popullsinė dhe ecurit demografike Trendet ne botė dhe kontinente nė bazė tė dhėnave(botuar nė mars 2009) World Population Prospects tė Kombeve tė Bashkuara. aspekte tė tjera tė ekonomisė globale dhe paqes nė botė.
Pastaj,po kėtu do tė gjeni:
Pėrveē subjekteve tė vjetra ketu janė tė pėrfshira shqyrtimet e pėrgjithshme pėr popullsinė dhe ekonominė globale
Njė koleksion tė gjerė tė lidhjeve qė ēon nė informacione statistikore dhe tema tė tjera me faqet e lidhura . (Kėto lidhje, megjithatė, janė ruajtur vetėm si lidhje sporadike.)

Data Baza e OKB-sė (Kombeve tė Bashkuara), Divizioni Popullsia: World perspektivat Popullsia -
- Banka Botėrore (Banka Botėrore): Treguesit e Zhvillimit Botėror (WDI)
– - IDB, S. U. Census Bureau:Baza e tė dhėnave nderkombetare
- Zyra e Statistikave (Zyra Federale e Statistikave Gjermani):
- CIA (Central Intelligence Agency): World Factbook
[Shėnim: edicionet e arkivuara mė herėt: University of Missouri - St Louis: Online Dokumente Qeverisė]
- GeoHive(statistikat e rajoneve, vendeve, provincave dhe qyteteve)
- Popullsia e qytetit (shtet, zonat urbane, zonat administrative, qytetet)
– Popullsia e vendeve (demografi historike tė tė gjitha vendeve, ndarjet e tyre dhe qytetet)

Pėrmbėledhje e shkurtėr

Midis 1980 dhe 2005, edhe nė shekullin e katėrt (njė pjesė e vogėl) e historisė sė gjatė tė njeriut,
popullsisė sė botės (sipas shifrave nga Divizioni i Popullsisė nė rritje sipas tė dhėnave tė Kombeve tė Bashkuara) Kjo rritje prej rreth 2.1 miliard njerėz pėrfaqėson rreth tri herė popullsisė sė pėrgjithshme evropiane.

2010, popullsia do tė arrijė 6.9 miliard. Ata janė 56 pėr qind mė shumė se nė vitin 1980.

Dhjetė vitet e 1980-1990 sollėn mė shumė se 850 milionė njerėz,rritje mė e fuqishme nė njė dekadė
Nė tėrė historinė e njerėzimit, nė periudhėn 1990 nė 2000, rritja arriti nė mbi 820 million
2000-2010 do tė ketė pėrsėri njė shtim prej 790 milion.

Grafiku rritjen e popullsisė sė botės 1950-2050
(nga 2010 version i aritmetikes tė OKB-sė - World Population Prospects, 2008 revision):



Popullsia nė botė dhe zhvillimi i kontinenteve tė dhėna
tė Kombeve tė Bashkuara pėr Popullsinė Botėrore Prospects, 2008 Revision





Shpėrndarja e popullsisė sė botės 2000




SEDAC / CIESIN(Columbia University, New York): Popullsia Botėrore, version GPW 3 (Beta), Global


Do tė njihemi edhe me rajone individuale: America e veriut ,Amerika jugut, Afrika,Evropa, Azia, Oqeania

Materiali ne pregatitje...


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/14 14:55
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Re: Popullsia ne bote
Popullsia botėrore, njė pendė qė
kėrcėnon pėr tė thyer?

1 Hyrje
2 zhvillimit historik tė botės
3 strukturat hapėsinore
3,1 shpėrndarja e popullsisė
3,2 Struktura e moshės sė popullsisė
3,3 Parashikimi i popullsiseė
4 probleme akute dhe nė tė ardhmen
4,1 zonė bujqėsore
4,2 resurset pyjore dhe biodiversitetit
4,3 furnizimit me ujė tė freskėt
4,4 HIV
5 Politika popullsisė
5,1 Politika popullsisė me shembullin e Kinės
5,2 politika globale si njė mjet pėr tė mbajtė nėn kontroll popullsinė
5,3 Planifikimit Familjar
6 Pėrfundim Final
7 degėt
7,1 Shifrat
7,2 Tabelat
8 Bibliografia
9 Internet Drejtoria


1 Hyrje

Mbipopullim ėshtė njė fjalė kyēe, dhe vlera semantike pėr procesin global tė evolucionit tė njeriut qė nuk ėshtė pėr t'u nėnvlerėsuar. Rritja e qėndrueshme e popullsisė sė botės paraqet konflikte tė shumta tė njeriut me mjedisin e tij, njerėzit konsumojnė gjithnjė e mė shumė burime tė vlefshme natyrore humbja e biodiversitetit, mungesa e ujėrave tė ėmbla, ) dhe mbi tė gjitha njė barrė shtesė mbi mjedisin e tyre, me ndotės tė mjedisit me efekte ,ndotje dhe sosje ozonit, shpyllėzimi, etj.

Popullsitė botėrore nė zhvillim kanė krijuar nje sistem tė ri social tė migracionit dhe lėvizjet tė refugjatėve,nga varfėria, nga tensionet politike dhe ekonomike si burim tė luftėrave , varfėria-hendeku nė mes tė pasurve dhe hendeku teknologjik, etj,na detyrojnė qė do tė pajtohemi me tė ardhmen, pėr tė mos pėrmendur morale - dhe dimensionin etik tė kėtyre zhvillimeve.

2 Zhvillimét historike tė botės

Nėse ju shikoni nė evolucionin e popullsisė sė botės ėshtė parashikuar qė tė marren shifra qė nuk janė raportuar mė parė nė numėr tė tillė tė lartė tė popullsisė, siē ėshtė rasti sot. 99,9% kan ekzistuar edhe me heret qė kur njerėzit kan lėvizur popullsisė nėn dhjetė milionė njerėz, dhe dukurinė e njė populli nė rritje eksponenciale ėshtė shfaqur vetėm prej 300 vitet e fundit.

Kėshtu,shifra e parė miliardė ėshtė arritur qė nė vitn 1804, miliardi e dytė nė vitin 1927, sėrish 23 vjet mė vonė,milijardi itretė, kurse milijardi katėrt do arrin nė vitn 1974. Nė 1987, popullsia botėrore atėherė ishte pesė miliard , derisa ajo arriti nė fund tė gjendjes aktuale tė rreth 6.4 miliard njerėz. Kjo tregon se nė intervale kohe mė tė shkurtėr tė priten miliard e ardhshėm. Figura 1 tregon rrjedhėn e zhvillimit sasisor tė popullsisė botėrore pėrsėri.

Aktualisht, popullsia botėrore rritet me njė normė prej 1.4 pėr qind nė vit rreth 80 milion. Kjo rritje lind nga tepricė prej 140 milion lindje ēdo vit, por vetėm 60 milionė vdekje. Ēdo vit, pra, ka njerėz rreth 2 herė ½ mė shumė nė botė qė lindin se sa qė vdesin.

3 strukturave hapėsinore

3,1 shpėrndarja e popullsisė :

Ky seksion merret kryesisht me vlera statistikore, tė cilat janė subjekt pėr orarin e mėposhtėm nė nivele kontinentale dhe nivelet kombėtare. Nė mbarė botėn ka rreth 6.4 miliard njerėz.

Sigurisht, njerėzit qė jetojnė nė hapėsirė tė mbyllur nuk janė tė shpėrndarur njėtrajtėsisht. Sė pari, pėrqindja e popullsisė se shpėrndarė konsiderohet e shpėrndarė kur kjo shikohet si rezulton nė pesė kontinente, shiko faktet e mėposhtme:

Popullsisia e botės ėshtė pėrhapur nė terma pėrqindje nė vitin 1995 nė nivele kontinentėsh.
* Azi 60,45%;
· Evropė 12,81%;
· Amerikė 13,59%;
· Afrika 12,65%;
· Australia (duke pėrfshirė Oqeani) 0,5%;

Pėrveē kėsaj, janė treguar shifra tė popullsisė prej dhjetė vendet mė tė populluara nė botė.

ShikoTabelėn 1.

Shkalla e rritjes sė popullsisė sė botės ka rėnė nė krahasim me pika historike qė nė vitet gjashtėdhjetė, kur e qėndrueshme ka qenė nė 2,04% ka pėsur rrėnje nė 0,71%. Problemi kryesor ka qėnė se 97% ka patur rritje nė vendet nė zhvillim (tė kontabilitetit shih Seksionin 3.2).
Me ndryshimin social nga njė shoqėri tradicionale moderne nė njė rritje tė popullsisė urbane, e cila ėshtė e pėrhapur nė shumicėn e saj ekstreme nė qytetet e nėn Sahariane,ėshtė raportuar se duhet tė jetė Afrika. Problemi qė kjo ndodh nuk ėshtė paralel me zhvillimin e infrastrukturės, por si shkatarė zakonisht paraqiten zona urbane risi tė formuara dhe tė karakterizuara si lagje tė varfėra.
Tė tjera tė dhėnave hapėsinore janė dhėnė nė tabelėn 2,ku janė paraqitur nė Lindje, vdekje, rritjen e vdekshmėrisė foshnjore dhe jetėgjatėsia mesatare e 19 vendeve nė botė.

3,2 Struktura e moshės sė popullsisė:

Njė e pesta e popullatės botėrore janė nė moshė adoleshente. Gjatė disa viteve tė ardhėshme nė njė mėnyrė shumė tė rinj do tė duken nė moshė tė vjetėr, (shih figurėn 3). Dy miliardė njerėz nė vendet nė zhvillim janė mė tė rinj se 20 vjet. Tė rinjtė sot, kan mbledhur pėrvojat e hershme seksuale nė krahasim me nje brez mė parė.Arsimi ėshtė njė parakusht thelbėsor pėr pėrdorimin e pėrgjegjshėm tė seksualitetit, qė nė kėtė tė lidhen ngushtė me zhvillimin e popullsisė nė botė. Megjithatė, shumė programe tė arsimit tė seksit dhe tė planifikimit familjar pėr nevojat e njerėzve tė rinj,ēdo vitė lindin mė shumė se 14 milion tė reja nga njė fėmijė, zakonisht lindje tė paplanifikuara. Shtatzėnia e hershme pėr vajzat do tė thotė fund tė fėmijėrisė sė saj dhe zakonisht edhe arsimimin e tyre.

3,3 Parashikimi popullsisė:

Parashikimi i popullsisė ėshtė pėrdorur pėr tė pėrshkruar proceset e tė ardhmes ku pėrfshijnė edhe faktorė tė ndryshėm. Parashikimet janė aq tė rėndėsishme sa mund te jenė edhe parashikime tė natyrave spekulative tė cilat gjithmonė tė meren nė konsideratė. Si njė shembull bidės dhe mė i pėrshtatshėm pėr kėtė qėllim,OKB-ė kishte planifikuar nė mesin e majit 1999 pėr tė mirėpritur banorin e 6 Milijardėshit tė planetit, por ditėlindja ėshtė shtyrė pėr shkak se popullata silleshte ne numra mė tė vogla se sa qė pritej.Pėr mė tepėr,kjo qė ndodhi u morrėn si shembull epidemitė, apo procese tė gjata tė ngjashme tė industrializimit, proceset e popullsisė, ndikimet serioze nė zhvillimin e popullsisė tė shkojė me tė, dhe shpesh raste qė mė parė nuk kan mund tė jenė tė zbuluara.
Kėta faktorė mund tė jenė mė tej faktorė kryesore nė pėrfundimin e disa periudha mė tė vogla parashikimi. Pėr mė tepėr, njė parashikim i madhė nė shkallė kuptimplotė mund tė dal jashtė proceseve,sepse nė njė kėmbė edhe proceset e ngjashme mund tė kompensojnė pėr pjesėn mė tė madhe. Parashikimi i lėshuar nga OKB-sė pėr zhvillimin e ardhshėm tė popullsisė botėrore janė te ndryshme dhe nė tre variante,kurse tė dhėnat nė nga Figura 4 janė pėr tė u marrė parasysh.

Probleme akute edhe nė tė ardhmen

4,1 zonat bujqėsore

Tokat bujqėsore po pakėsohen gjithnji e mė shumė si pasojė e progresit tė erozionit dhe dhe shėndrohen nė shkretėtirė,gjithashtu ka njė rritje tė madhe tė njerėzve qė janė duke vuajtur nga uria dhe tė kequshqyerja. Tashmė, rreth 800 milionė njerėz nė mbarė botėn vuajn nga keqėushqyerja kronike. Nėse qė sot projektohen sipėrfaqe tė tokės bujqėsore pėr kokė banori,deri nė vitin 2050 mund tė supozohet se do tė zhvillohen nga rreth 700 metra katrore e tokės pėr frymė. Kjo do tė thotė me zhvillimin e tokės qė do tė zhvillohen brenda 25-30 vitet e ardhshme, do tė kemi edhe njė dyfishim tė prodhimit tė ushqimit pėr tė arritur tė paktėn njė pėrmirėsim tė situatės aktuale. Kėto janė kushtet, edhe duke llogaritur nivelin e ulėt tė rritjes se popullsisė, rritjen e qėndrueshme ekonomike me njė spektėr tė gjėrė social, si dhe progresin shkencor dhe teknikat qė tė aftėsojnė rritjen e produktivitetit nė masė tė gjėrė.


4,2 resurset pyjore dhe biodiversitetit

Burimet pyjore dhe biodiversiteti janė tė kėrcėnuar nga rritja e popullsisė,pėrshkak tė sasive tė mėdha tė drurit qė hargjohen,dhe pėrshkak tė mungėses sė ri pyllzimit qė tė rritet pėrsėri. Nė vendet nė zhvillim, druri ėshtė mall i vetėm nė dispozicion qė ėshtė pėr tė pėrmbushur funksionin bazė pėr tė jetuar. Qė nga viti 1960,verehet njė ulje e sipėrfaqes pyjore pėr kokė banori prej rreth 50 pėr qind, kjo nuk ėshtė pak pėr shkak tė procesit tė urbanizimit, i cili tėrheq njė hapėsirė tė madhe me kėrkesat e tyre. Pyjet nė tokė janė komponenti mė i rėndėsishėm pėr emetimin e klimės dhe gazrave relevante, prandaj duhet tė gjindet njė rregullore e cila duhet tė pėrcaktojė dhe tė ndaloj rėnie tė mėtejshme tė zonave tė pyjeve. Pėr kėtė qėllim,ėshtė lėshuar njė deklaratė e vendosur nė kapitullin 5.2, tė cilat pėrshkruajnė proceset politike qė janė pėrgjegjės pėr tė.
Rėnia e sipėrfaqeve tė pyjeve ėshtė i lidhur edhe me njė rėnie tė biodiversitetit, pėr shembull, nė gjenet e habitateve tropikale tė cilat pėrdoren pėr tė prodhuar drog(ilaēe).

4,3 furnizimi me ujė tė freskėt

Planeti "Blu" ėshtė pėrbėrje nga shtatėdhjetė pėrqind e ujit, por janė vetėm 2.5 pėr qind e ujit tė pijshėm tė freskėt, kurse pjesa tjetėr e ujit ka mbetur i papijshėm pėr shkak tė kripės dhe nuk e pėrdorin njerėzit. Nė Afrikė, nė jugun e Sahara, nė vitin 1995 kishte 74% tokė urbane,vetėm32% e popullsisė rurale kishin qasje nė ujė. Nė krahasim, me ujė tė pijshėm qė ka nė Evropė, si nė zonat urbane dhe nė zonat rurale, uji i pijshėm ėshtė 100% e garantuar. Qė nė 1990, pėsuar nga 28 vende, qė pėrfaqėsojnė rreth 335 milion njerėz llogarisin mė pak se 1000 metra kub pėr banor nė vit.Furnizimi me ujė drejtpėrdrejt lidhet edhe me mjedisin natyror dhe klima qė ėshtė e lidhur me zonėn reflektive, ėshtė e qartė se vendet industriale janė tė njohur sot si vende qė kanė tepricė tė ujit. Nė kėtė kontekst duhet theksuar se kėto Shtete ujin si mall tė ēmuar e pėrdorin nė shuma tė kota.
vijon...


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/15 12:58
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Re: Popullsia ne bote
Probleme akute edhe nė tė ardhmen

4,4 HIV-it:
Nė mbarė botėn, 33.4 milion njerėz janė tė infektuar me virusin HIV, rreth 22.5 milion nga tė sėmurit me Aids jetojnė nė Afrikė nė jug tė Saharės, dhe nė vitin1999 janė infektuar katėr milionė atje. Gjysma nga tė infektuarve janė tė moshave tė reja nėn 25 vjeē,kurse nė mbarė botėn ka 1.2 milion fėmijė tė infektuar nga Aids nėn moshėn 15 vjet.Sidomos gratė e reja kanė njė rrezik tė rritur tė infeksionit. Nė pesė vitet e fundit, shkalla e infeksionit nė mesin e grave ėshtė rritur globalisht nga 25% nė 45%.Si faktorė kryesorė percepton mungesa e Faktorėve social pėr tė parandaluar zgjerimin e Aidsi-t tek gratė me masa tė pėrshtatshme pėr gratė dhe tė drejtėn e tyre tė planifikimit familjar dhe mbrojtjes nga sėmundjet ngjitėse seksuale. Nė Konferencėn e veēant tė OKB-sė nė korrik 1999 janė marrė masa pėr tė zbatuar objektivat e Kajros (shih Seksionin 5.3) masat e mėposhtme,dhe ėshtė supozuar se deri nė vitin 2005 sė paku 90% e tė rinjve dhe gratė e moshės 15-24 vjet, tė kanė qasje nė masa parandaluese.


5 Politika popullsisė
5,1 Politika popullsisė nga shembulli i Kinės:
Azia ėshtė kontinenti mė i madh nė tokė ku jetojnė pėrafėrsisht tre tė pestat e popullsisė sė botės. 1.2 miliardė njerėz brenda Republikės Popullore tė Kinės, duke mbuluar njė sipėrfaqe prej rreth 9.5 million kilometra ²,pėrafėrsisht sa madhėsia e Evropės. Politika popullsisė nė Kinė deri nė 1950 ishte i bazuar nė teorinė e Marksit qė thekson se rritja popullsisė i atribuohet nė njė sistemi tė shpėrndarjes sė padrejtė dhe organizimin e punės sociale. Nga kjo ne mund tė nxjerrim njė pėrfundim se marrėdhėniet e prodhimit, kann qene tė optimizuara qėllimisht duke menduar se qojnė nė njė Produktivitet mė tė madh. Nė kėtė mėnyrė,ka egzistuar ideja se do tė ketė njė rritje nė materiale edhe kėshtu tė nevojėshme konzumi si struktur bazė nga bruto produkti naciononal,i cili ka shkaktuar njė efekt kombėtar shumėzues nė zgjerim tė infrastrukturės fizike. Pėrgjegjsia pėr kėtė bie mbi Mao Zedong i cili nė vitin 1950 nuk siguroj se Kina duhet tė kėtė qasje nė planifikimin e familjes,dhe tė merret me problemin nė rregullimin e ekonomisė kineze, nė kėtė mėnyrė marrėdhėniet e prodhimit mund tė regjistronin edhe njė rritje, dhe kėshtu edhe bruto produktivitet tė brendshėm mė tė madh qė do tė krijonin edhe vende tė reja pune,kėshtu do tė i shmengeshte efektit tė kundėrprojektuar. Rregulla specifike qė ndikoj nė vetė popullit kinez, ishte politika jo mė shumė se dy fėmijė,e cila filloj tė zbatohet nga fillimi i 1970. Kjo u vendos edhe pėr tė dėnuar familjet tė cilėt nga ky vitė do tė lindin mė shumė se dy fėmijė. Politikat dy fėmijė ,nuk dhanė rezultatet e pritura, dhe qeveria e Kinės nė vitin 1979, krijoj politikėn „njė familje njė e fėmi".

5,2 politika globale si njė mjet kontrolli tė popullsisė
Pė tė rregulluar popullsinė e botės nėn disparitete kombėtare, ėshtė gjė gati e pamundur. Pėr disa rregullore nė proceset qė arrijnė rezultate tė popullsisė, ajo ėshtė e rėndėsishme qė ato nuk vendosin ndalime tė veēanta , por mė tepėr pėr tė zhvilluar objektivat kryesore me njė porosi tė njė kurs tė veprimit nė nivel kombėtar nė proceset globale tė ndryshimit. Siē ėshtė treguar shumė shpesh nė kohė tė fundit, pėr shumė vende interesat kombėtare janė mė tė rėndėsishme se interesat globale. Ky problem doli i fundit nė botė nė samitin e klimės nė Hagė, shumė i qartė. Pėr kėtė arsye, kėrkesa ėshtė pėr njė politikė botėrore, rregullore tė detyrueshme pėr shtetet pėr tė nxjerrė dhe njė qėllim mė tė mirė pėr botėn. Siē mund tė shihet, ėshtė ky momenti i rendit tė ri tė botės nėpėrmjet rrjeteve dhe proceset nė hemisferėn veriore. Problemi kėtu ėshtė se kėto procese anashkalojnė Evropėn Perėndimore, Shtetet e Bashkuara dhe Japoninė. Shumica e vendeve nė zhvillim tė vėrtetė pėrjashtohen nga ky proces, edhe pse ato mund tė jenė njė nga mundėsitė mė tė mėdha pėr tė arritur njė ekuilibėr global.nė mėnyrė tė veēantė,nė pėrcaktim tė politikave objektive qė rregullon shifrat e popullsise pėr tė pėrmirėsuar cilėsinė e jetės sė njerėzve.

5,3 Planifikimi familjar
Kėrkesa themelore pėr planifikimin e familjes nė tė gjitha vendet e botės duhet tė zbatohen nė ecuri me zhvillin ekonimkė, ku duhet tė hartohen planifikimet familjare dhe tė drejtohen pėr tė u prirur kėtyre qėllimeve.

· Drejtat riprodhuese dhe shėndeti
Barazia e Grave
Familja
· Zhvillimin e Qėndrueshėm
· Mobilizim i burimeve financiare
Figura 1
Zhvillimi i popullsise se botes.



Burimi: gjermanisht Shoqata e Kombeve tė Bashkuara (ed.): World Popullsia Raporti i 1988, Bonn, 1988, updated fq 20 ()



Figura 2: tranzicionit demografik dhe integrimin e vendeve nė faza tė ndryshme nga kėndvėshtrimi i sotėm
Burimi: KULS 1993, f. 145
Figura 3: mosha dhe shpėrndarja gjinore tė popullsisė sė botės 1999



Burimi:
[http://www.undp.org/popin/wdtrends/a99/a99cht3.htm
Figura 4: Parashikimi i rritjes sė popullsisė botėrore 1.950-2.050


Burimi:
http://www.undp.org/popin/wdtrends/p98/p98cht.htm
7 .2 tabelave:
Tabela 1:

Burimi: Tė dhėnat DSW Poster, World Population 2000 "
Popullsisė Tabela 2: nė njė krahasim ndėrkombėtar


Burimi:
http://www.chinanah.com/Faktbank/faktsozial04.htm ( Zyra Nacionale Statistikore e PRC, qė nga 02.10.1999)
8 Bibliografia:
· Altvater, E. dhe Mahnkopf, B.: Kufijtė e Globalizimit. Ekonomisė, ekologjisė dhe politikės nė shoqėri globale, (3. Edition), Munster 1997
· Birg, H.: Popullata e botės: dinamikėn dhe rreziqet, Mynih 1996.
Pėr gjermanisht-Shoqėria e Kombeve tė Bashkuara (ed.): Popullsia World Report, Bonn 1988
· Livadhe, DL, et. Al.: Kufijtė tė Rritjes, Stuttgart 1972.
· Banka Botėrore: Raporti i Zhvillimit Botėror 1999/2000: globalizimin dhe lokalizimin. Drejtimet e reja nė politikėn e zhvillimit tė tė menduarit, Frankfurt am Main 2000.
9 Internet Directory:
· Http: / / ac.wwu.edu / ~ stephan/malthus/malthus.0.html
· Http: / / www.chinanah.com/Faktbank/faktsozial04.htm
· Http: / / dsw-online.de
· Http: / / go.de/kap4/40eb0032.htm
· Http: / / _Toc423671924 members.aol.com/andre3000/Page2.html #
· Http: / / people.freenet.de/matkuch1/tutdemo.htm
· Http: / / www.undp.org/popin/wdtrends/a99/a99cht3.htm
· Http: / / www.undp.org/popin/wdtrends/p98/p98cht.htm
http://www.pgmforum.de/b&a/weltbev.htm
vijon…


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/18 16:05
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Re: Popullsia ne bote
AFRIKA
Kontinenti i tretė mė e madhė nė tokė

Ajo mbulon njė sipėrfaqe prej 30 330 000 kilometra katrorė, ose rreth 22 pėr qind e sipėrfaqe tė botės. Kjo pėrfaqėson rreth tri herė zonė toke tė Evropės. Nė Afrikė,jetojnė rreth 675 milion njerėz dhe kontinenti llogarit me 13 pėr qind tė popullsisė botėrore.

Sudani ėshtė vendi mė i madh i Afrikės dhe ka vetėm 12 banorė pėr kilometėr katrorė. Afrika pėrbėhet nga vendet e mėposhtme: Egjipti, Algjeria, Angola, Guinea Ekuatoriale, Etiopi, Benin, Botsvana, Burkina Faso, Burundi, Djibouti, Bregu i Fildishtė, Eritrea, Gabon, Gambia, Gana, Guinea, Guinea Bissau, Cameroon, Cape Verde, Kenia, Komore, Kongo, Lesoto, Liberi, Libi, Madagaskar, Malavi, Mali, Maroku, Mauritania, Mauritius, Mozambik, Namibia, Niger, Nigeri, Ruanda, Sao Tome dhe Principe, Senegal, Seychelles, Sierra Leone, Somali, Afrika e Jugut, Sudan, Swaziland , Tanzani, Togo, Tunizi, Uganda, Zaire, Republika Qendrore Afrikane, Zimbabve.

Kontinenti mat nga veriu nė drejtim tė jugut 8 050 kilometra,matur nga pika e saj veriore, Cape Blanc (el-al-Ras Abyad) nė Tunizi, deri nė majėn e tij mė jugor, Kepi Agulhas (Nadelkap, dhe mendohet si gjithmonė "Kepi i Shpresės sė Mirė") nė Afrikėn e Jugut

Gjerėsia mė e madhe nga lindja nė perėndim ėshtė midis Kepi Verde dhe Senegalit nė Somali Ras Hafun 7 560 kilometra. Maja mė e lartė dhe qė ėshtė pėrherė i mbuluar nga dėbora ėshtė Kilimanjaro (5 895) nė Tanzani, kurse pika mė e ulėt qė ėshtė nėn nivelin e detit ndodhet nė Liqenin Assal (153m) nė Xhibuti.

Vija bregdetare ėshtė 30 490 kilometra, me gjatėsinė e bregdetit krahasuar me sipėrfaqet nė Afrikė ėshtė mė e ulėt se nė ēdo kontinent tjetėr. Kjo ėshtė pėr shkak tė ndarjes relativisht te vogėl te bregdetit dhe me futjen e thellė nė brendėsi tė kontinentit. Duke u futur nė Gjirin e Guinejės ,Afrika Perėndimore ėshtė i ndarė nė njė pjesė tė ngushtė veriore dhe njė pjesė tė gjerė jugore. Afrikėn nga Evropa e ndanė Deti Mesdhe,dhe lidhet me Azinė pėrmes gjatėsise tė kanalit Suezit.

Ishujt e madhenj tė Afrikės,shtrihen nė njė siperfaqe tė pėrbashkėt prej rreth 621 600 kilometra katrorė,dhe kėto janė: Madagaskar, Zanzibar, Pemba, Mauritius, Reunion, Sishel dhe Komoros nė Oqeanin Indian. St Helena, Ascension Island, Ishujt Bissagos, ishuj Kepi Verde ishulli i kanareve Canary Islands (qė u pėrkasin politikisht Spanjė ) dhe Madeira nė Oqeanin Atlantik. Nė Gjirin e Guinejės si pjesė e Atlantikut janė Sao Tome dhe Principe dhe Pagalu (Annobón) dhe Bioko.

Historia

Edhe pse Afrika ėshtė i ndarė nga Evropa vetėm nga 13 km nė ngushticėn e gjerė te Gilbraltarit, por nga gjatėsia e tė gjitha kontinenteve,mbetet si pjese mė e madhe e panjohur. Prandaj, Afrika ka qenė e njohur pėr njė kohė tė gjatė si Kontinenti i „Errėt“. Vetėm veriu i bregdetit ka qenė i banuar shumė mė herėt se Evropa nga Phoenicians dhe Romakėt,tė cilėt kanė krijuar shekuj para lindjes sė Krishtit nė Veri tė Afrikės,koloni tė begatė. Kah fundi i migrimit tė popullatave, vandalėt gjermanike marshuan nėpėr Spanjė, pėr nė Afrikė duke themeluar njė perandori tė fuqishme.

Gjithashtu pushtuan edhe Luginėn e Nilit nga verilindja dhe lindja si kombe tė huaja nė jug. Pas lindjes Krishtit nė vitet 650,nga lindja u pushtua nga arabet semite e gjithė Afrika e Veriut, dhe u shtyen pėrsėri banorėt Evropian tė braktisin kontinetin , dhe kėshtu u ndėrtua njė perandori me gjuhėn arabe, kulturėn dhe fenė. Qė atėherė, peizazhe tė Afrikės Veriore janė tė ngjashme mė shumė me mėnyra Orienti. Nė tė gjithė Afrikėn Veriore dhe njė pjesė tė madhe tė Afrikės Lindore sot ka pėrhapje tėIslamit,pra fenė e Muhamedit.

Portugazėt pushtuan brigjet perėndimore tė Afrikės nė jug dhe ngadalė nisėn raundin drejt hemisferės jugore nė v.1486. kėshtu qė ata gjetėn rrugėn e detit nė drejtim tė Indisė. Nė fakt, Gradualisht u zhvillua njė bazė tregtie nė bregdetin e Afrikės .Megjithate,brendėsia e kontinentit mbeti e mbyllur pėrshkak te vėshtirsive qe paraqitnin shkretėrirat,xhungla,dhe vargje malore tė vėshtirė pėr tė tejkaluar dhe per te u sunduar. Nga mesi i shekullit 19 , u ndėrmorėn explorime nga ekspedita shkencore nga burra tė guximshėm pėr tė u futur nė brendėsi tė Afrikės.

Kėshtu,gjermanėt Barth dhe Nachtigal kaluan Sahara dhe Sudanin, kurse Livingstoun hulumtonte Jugun dhe Equtorial Afrikėn. Anglo-amerikani Stanley u fut nga Afrika lindore nė drejtim tė Kongos dhe pėrmes kėtij lumi shkoi nė brigjet e Atlantikut. Nė dy dekadat e fundit tė shekullit 19 -tė ,shumica e Afrikės ishte ndarė pastaj midis shteteve, Angli, Francė, Gjermani, Italia, Spanja, Portugalia dhe Belgjika. Vetėm Etiopia dhe Liberia mbetėn tė pavarura,dhe kėshtu Afrika u shėndru nė njė kontinent kolonial.

Nė vijim...
Popullsia
Pėrbėrja e popullsisė
Shpėrndarja e popullsisė dhe zhvillimi


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/21 13:25
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Re: Popullsia ne bote

Sahara pasqyron njė pengesė natyrore mes popujve tė Afrikės Veriore dhe kombeve nė jug tė Sahara. Pėr shkak tė shkrretėrirė hapsirės sė madhe tė kėtij rajoni dhe kushtet e vėshtira tė jetesės atje, shumė vonė erdhi pėrzierja e popujve tė veriut me tė jugut.

Pėrbėrja e popullsisė

Shumica e banorėve tė Afrikės Veriore janė tė njohur si arab. Ata pėrbėjnė rreth njė te katėrtat e popullsisė sė kontinentit. Grup etnik i Berberėve, qė nė shekullin e 7 filluan pushtimin arab duke rrėnjosur kulturat arabo-islame. Berberet janė nė numėr tė madhė p.sh. nė Marok dhe Algjeri, me rreth 30-40 pėr qind tė njė grupi tė popullsisė madhe.Jugun e saharas e dominojnė afrikanėt e zi, me rreth 70 pėr qind tė popullatės afrikane. Grupe individuale tė familjes sė gjuhės Khoisan, jetojnė nė Afrikėn e Jugut.

Nė kėtė fis pėrfshihen edhe (San Bushmen),qė shtrihen veēanėrisht nė fushat e shkretėtirės Botswana dhe Namibisė dhe Khoikhoin ,kurse si qender kryesore e tyre ėshtė Namibia). Pygmiejėt jetojnė nė pjesėn qendrore tė kontinentit, veēanėrisht nė pellgun e Kongos dhe nė Tanzani. Ata janė ndėr banorėt mė tė hershėm tė Afrikės qendrore. Janė tė shpėrndarė pėr gjatė gjithė Afrikės, por ato nė linjė tė parė kryesisht jetojn nė Afrikėn jugore,gjithashtu kėtu jetojnė rreth pesė milionė njerėz me prejardhje evropiane. Poashtu,rreth njė milion njerėz me origjinė indiane jetojnė pėrgjatė brigjeve lindore tė Afrikės dhe nė Afrikėn e Jugut.

Mė shumė se 3 000 grupe tė ndryshme etnike janė klasifikuar nė Afrikė. Nė shumicėn e kėtyre popujve,njėsia mė e rėndėsishme sociale ėshtė zgjerimi i familjes. Nė pjesė tė mėdha tė Afrikės, grupe farefisnore pėrbėjnė shoqėri familjare si fise apo klane tė pėrfshirė nė njė shoqėri mė tė madha. Grupe familiare nė pėrgjithėsi, kann parandaluar martesat midis anėtarėve tė tyre nė mėnyrė qė ata tė martohen me njė grup tjetėr. Fshati shpesh pėrbėhet nga njė grup familiare i vetėm, e cila ėshtė mbajtur sė bashku nga njė pasardhės mashkull apo femėr.

Shpėrndarja e popullsisė dhe zhvillimi

Edhe pse Afrika mbulon rreth njė tė pestėn e sipėrfaqes sė tokės, pėrbėrja e popullsisė nė nivel botorė kap shifrėn rreth 13 pėr qind. Me njė popullsi prej rreth 675 million tė kontinentit, dendėsia mesatare e popullsisė kap shifrėn prej 22 banorėve pėr kilometėr katrorė. Kjo vlerė ėshtė e barabartė afėrsisht me gjysmėn e mesatares botėrore. Megjithatė, Afrika ėshtė mė pak e populluar se sa duket pėr shkak tė sipėrfaqe tė gjerė nė rajone tė thatė (sidomos nė Sahara dhe Kalahari), janė pothuajse tė pabanuara.

Duke gjykuar nga popullata qė jetojnė dhe qė kan nė pėrdorim toka bujqėsore, dendėsia pėr banorė vjen duke u rritur mesatarisht prej rreth 139 banorė pėr kilometėr katror. Afrika,zona mė tė dendura tė populluara ka pėrgjatė brigjeve veri dhe perėndim, nė pellgjet e lumenjve Nil, Nigeri, Kongo dhe Senegali, si dhe pėrgjat vargut malėsorė nė Lindjen te Afrikės. Nigeria, Egjipti dhe Etiopia janė vendet mė tė populluara nė kontinent.

Lindshmėria nė Afrikė pėr ēdo vit korespondon me 46 lindje nė 1 000 banorė,krahasuar me Evropėn,gati tri herė mė shumė. (nė Evropė, megjithatė, janė vetėm 14 linjde nė 1 000 banorė). Kujdesi mjekėsor ėshtė pėrmirėsuar qė nga lufta e dytė botrore, kėshtuqė, numri i vdekjeve ka ra ashpėr (mesatarisht 17 vdekje nė 1 000 persona). Popullsia ėshtė rritur pėr ēdo vit me rreth 2,9 pėr qind,por kėtu duhet marrė nė konsiderat se kėto vlera statistikore nga vendi nė vend mund tė ndryshojnė shumė,duke patur parasysh edhe variacione te popullsise nga regjioni nė regjion.. Sa i pėrket shpėrndarjes nė moshė,grupi nėn pesėmbėdhjetė vjet ėshtė veēanėrisht i madhė,dhe nė disa shtete tė Afrikės, nė numėr banorėsh kjo moshė gati pėrbėn gjysmėn e banorve.
Popullsia afrikane ėshtė kryesisht rurale, vetėm njė e pesta e banorėve jetojnė nė qytete me mė shumė se 20 000 banorė,si nė Afrikėn e Veriut (kryesisht Maroku, Algjeria dhe Egjipt) dhe nė Republikėn e Afrikės sė Jugut ku ka qytetet tė mėdha.

Qė nga vitet pesėdhjeta, rritja e popullsise nė qytete filloi nė mėnyrė rapide dhe shpejt tė rritet. Ndėr qytetet me mė shumė se njė milion banorė sot janė, pėr shembull, Kajro, Giza dhe Aleksandri (Egjipt), Algjer (Algjeri), Kazablanka (Marok), Lagos (Nigeria), Adis Ababa (Etiopi), Abixhan (Bregu i Fildishtė), Kinshasė (Zaire), si dhe nė Johanesburg dhe Cape Town (Afrika e Jugut). Kėto qytete kan tėrhjekė njė numėr tė madh tė banorėve nga zonat rurale. Kėto ose do tė jetojnė pėrgjithmonė nė qytet apo janė vetėm pėrkohėsisht tė punėsuar.

Pėrveē kėsaj, nė dispozicion brenda kontinentit ėshtė edhe migracioni konsiderueshėm i punėtorėve. Sidomos banorėt e Shteteve tė Afrikės Qendrore tė cilėt migrojnė pėr tė punuar nė miniera dhe fabrika nė Zambia, Zimbabve dhe nė Afrikėn e Jugut. Pėrkundrazi, Afrikanėt e Veriut emigrojnė mė shumė nė Francė,dhe kohėt e fundit edhe nė shtetet e tjera tė Bashkimit Evropian. Kėto modele migracioni janė pėrforcuar nga luftėrat civile nė njė numėr tė shteteve, si edhe thatėsirat dhe krizat ekonomike.


Quelle/Burimi: http://www.jadu.de/jaduland/afrika/afrika_index.html


----------------

Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/21 18:41
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17961
Re: Popullsia ne bote
Popullsia afrikane ėshtė e shpėrndarė nė bazė tė burimeve natyrore tė zonės. Dendėsi tė lartė tė popullsisė ka nė zonat pjellore bregdetare nė veri dhe perėndim nė Nigeri,kurse nė Luginėn e Nilit dhe nė malėsinė lindore,hasim njė kontrast tė densisė sė popullatės tė nivelit mė ulėt. Nė vitet e fundit, eksodit masiv rurale ka shkaktuar njė rritje spektakolare tė popullsisė nė qytete.



Dendėsi mė tė lartė tė popullsisė (banorė pėr km 2)

598,27 … Mauritania
350,11 ….. Komore.
322,28….. Ruanda.

Dendėsi mė tė ulėt tė popullsisė (banorė pėr km 2)

3,12...Botsuana. . 2,83…Mavritania
2,4 ….Namibi

Vendet mė shumė tė urbanizuara
86,0% ….. Libi
83,3% …. Xhibuti.
83,1%…Gabon.
63,4% … Tunisi
60,5%…Mauritania
60,1% .. Bregu i Fildishtė

Vendet mė pak tė urbanizuara
9,6,%..Burundi
12,2% ..Uganda
15,4%..Etiopia
15,9%..Malavi
16,6%…Ruanda
17,4%…Burkina Faso

Pėrqindje mė e madhe e popullsive tė varfėra urbane

88,0,%..Zambia 77,0%…Madagaskar 76,0%..Siera Leone
67,0%… Ēad[
66,0%… Nigeri
60,9%..Guinea Bisao
53,9%..Lesoto
46,4%… Kenia




Dendėsia e popullsisė /


Popullsia urbane /
Quelle/Burimi:http://www.datenbank-europa.de/


----------------

Threaded | Te rejat para Tema e kaluar | Tema e ardhėshme |

Regjistrohu qė tė postosh
Copyright © 2006 - 2014 shqiponjat.ch | Tė gjitha tė drejtat e mbrojtura |