Kyqja
Emri pėrdorues:

Fjalėkalimi:


Kam haruar fjalėkalimin?

Regjistrohu!
Menyja kryesore
Antar Online




Shqiponjat.ch Forum Index
   Diskutime Shoqėrore
    
Regjistrohu qė tė postosh

Rrafshte Tema e kaluar | Tema e ardhėshme
Postuesi Nyjet
Postuesi Nyjet
valoni
Postuar nė: 2010/2/21 13:25
Moderator
Anėtarsuar mė: 2006/8/31
Vjen nga: Nė toke more..!
Replika: 17856
Re: Popullsia ne bote

Sahara pasqyron njė pengesė natyrore mes popujve tė Afrikės Veriore dhe kombeve nė jug tė Sahara. Pėr shkak tė shkrretėrirė hapsirės sė madhe tė kėtij rajoni dhe kushtet e vėshtira tė jetesės atje, shumė vonė erdhi pėrzierja e popujve tė veriut me tė jugut.

Pėrbėrja e popullsisė

Shumica e banorėve tė Afrikės Veriore janė tė njohur si arab. Ata pėrbėjnė rreth njė te katėrtat e popullsisė sė kontinentit. Grup etnik i Berberėve, qė nė shekullin e 7 filluan pushtimin arab duke rrėnjosur kulturat arabo-islame. Berberet janė nė numėr tė madhė p.sh. nė Marok dhe Algjeri, me rreth 30-40 pėr qind tė njė grupi tė popullsisė madhe.Jugun e saharas e dominojnė afrikanėt e zi, me rreth 70 pėr qind tė popullatės afrikane. Grupe individuale tė familjes sė gjuhės Khoisan, jetojnė nė Afrikėn e Jugut.

Nė kėtė fis pėrfshihen edhe (San Bushmen),qė shtrihen veēanėrisht nė fushat e shkretėtirės Botswana dhe Namibisė dhe Khoikhoin ,kurse si qender kryesore e tyre ėshtė Namibia). Pygmiejėt jetojnė nė pjesėn qendrore tė kontinentit, veēanėrisht nė pellgun e Kongos dhe nė Tanzani. Ata janė ndėr banorėt mė tė hershėm tė Afrikės qendrore. Janė tė shpėrndarė pėr gjatė gjithė Afrikės, por ato nė linjė tė parė kryesisht jetojn nė Afrikėn jugore,gjithashtu kėtu jetojnė rreth pesė milionė njerėz me prejardhje evropiane. Poashtu,rreth njė milion njerėz me origjinė indiane jetojnė pėrgjatė brigjeve lindore tė Afrikės dhe nė Afrikėn e Jugut.

Mė shumė se 3 000 grupe tė ndryshme etnike janė klasifikuar nė Afrikė. Nė shumicėn e kėtyre popujve,njėsia mė e rėndėsishme sociale ėshtė zgjerimi i familjes. Nė pjesė tė mėdha tė Afrikės, grupe farefisnore pėrbėjnė shoqėri familjare si fise apo klane tė pėrfshirė nė njė shoqėri mė tė madha. Grupe familiare nė pėrgjithėsi, kann parandaluar martesat midis anėtarėve tė tyre nė mėnyrė qė ata tė martohen me njė grup tjetėr. Fshati shpesh pėrbėhet nga njė grup familiare i vetėm, e cila ėshtė mbajtur sė bashku nga njė pasardhės mashkull apo femėr.

Shpėrndarja e popullsisė dhe zhvillimi

Edhe pse Afrika mbulon rreth njė tė pestėn e sipėrfaqes sė tokės, pėrbėrja e popullsisė nė nivel botorė kap shifrėn rreth 13 pėr qind. Me njė popullsi prej rreth 675 million tė kontinentit, dendėsia mesatare e popullsisė kap shifrėn prej 22 banorėve pėr kilometėr katrorė. Kjo vlerė ėshtė e barabartė afėrsisht me gjysmėn e mesatares botėrore. Megjithatė, Afrika ėshtė mė pak e populluar se sa duket pėr shkak tė sipėrfaqe tė gjerė nė rajone tė thatė (sidomos nė Sahara dhe Kalahari), janė pothuajse tė pabanuara.

Duke gjykuar nga popullata qė jetojnė dhe qė kan nė pėrdorim toka bujqėsore, dendėsia pėr banorė vjen duke u rritur mesatarisht prej rreth 139 banorė pėr kilometėr katror. Afrika,zona mė tė dendura tė populluara ka pėrgjatė brigjeve veri dhe perėndim, nė pellgjet e lumenjve Nil, Nigeri, Kongo dhe Senegali, si dhe pėrgjat vargut malėsorė nė Lindjen te Afrikės. Nigeria, Egjipti dhe Etiopia janė vendet mė tė populluara nė kontinent.

Lindshmėria nė Afrikė pėr ēdo vit korespondon me 46 lindje nė 1 000 banorė,krahasuar me Evropėn,gati tri herė mė shumė. (nė Evropė, megjithatė, janė vetėm 14 linjde nė 1 000 banorė). Kujdesi mjekėsor ėshtė pėrmirėsuar qė nga lufta e dytė botrore, kėshtuqė, numri i vdekjeve ka ra ashpėr (mesatarisht 17 vdekje nė 1 000 persona). Popullsia ėshtė rritur pėr ēdo vit me rreth 2,9 pėr qind,por kėtu duhet marrė nė konsiderat se kėto vlera statistikore nga vendi nė vend mund tė ndryshojnė shumė,duke patur parasysh edhe variacione te popullsise nga regjioni nė regjion.. Sa i pėrket shpėrndarjes nė moshė,grupi nėn pesėmbėdhjetė vjet ėshtė veēanėrisht i madhė,dhe nė disa shtete tė Afrikės, nė numėr banorėsh kjo moshė gati pėrbėn gjysmėn e banorve.
Popullsia afrikane ėshtė kryesisht rurale, vetėm njė e pesta e banorėve jetojnė nė qytete me mė shumė se 20 000 banorė,si nė Afrikėn e Veriut (kryesisht Maroku, Algjeria dhe Egjipt) dhe nė Republikėn e Afrikės sė Jugut ku ka qytetet tė mėdha.

Qė nga vitet pesėdhjeta, rritja e popullsise nė qytete filloi nė mėnyrė rapide dhe shpejt tė rritet. Ndėr qytetet me mė shumė se njė milion banorė sot janė, pėr shembull, Kajro, Giza dhe Aleksandri (Egjipt), Algjer (Algjeri), Kazablanka (Marok), Lagos (Nigeria), Adis Ababa (Etiopi), Abixhan (Bregu i Fildishtė), Kinshasė (Zaire), si dhe nė Johanesburg dhe Cape Town (Afrika e Jugut). Kėto qytete kan tėrhjekė njė numėr tė madh tė banorėve nga zonat rurale. Kėto ose do tė jetojnė pėrgjithmonė nė qytet apo janė vetėm pėrkohėsisht tė punėsuar.

Pėrveē kėsaj, nė dispozicion brenda kontinentit ėshtė edhe migracioni konsiderueshėm i punėtorėve. Sidomos banorėt e Shteteve tė Afrikės Qendrore tė cilėt migrojnė pėr tė punuar nė miniera dhe fabrika nė Zambia, Zimbabve dhe nė Afrikėn e Jugut. Pėrkundrazi, Afrikanėt e Veriut emigrojnė mė shumė nė Francė,dhe kohėt e fundit edhe nė shtetet e tjera tė Bashkimit Evropian. Kėto modele migracioni janė pėrforcuar nga luftėrat civile nė njė numėr tė shteteve, si edhe thatėsirat dhe krizat ekonomike.


Quelle/Burimi: http://www.jadu.de/jaduland/afrika/afrika_index.html


----------------

Rrafshte Tema e kaluar | Tema e ardhėshme

Subjekti Postuesi Postimi i fundit
   Popullsia ne bote valoni 2010/2/13 8:23
     Re: Popullsia ne bote valoni 2010/2/14 14:55
       Re: Popullsia ne bote valoni 2010/2/15 12:58
         Re: Popullsia ne bote valoni 2010/2/18 16:05
         » Re: Popullsia ne bote valoni 2010/2/21 13:25
             Re: Popullsia ne bote valoni 2010/2/21 18:41

Regjistrohu qė tė postosh
 
Copyright © 2006 - 2014 shqiponjat.ch | Tė gjitha tė drejtat e mbrojtura |